Paslaptingasis gatvės meno genijus - Benksis

Nepagaunamasis Benksis

Kelią į pasaulinę šlovę šis britas pradėjo 2000-ųjų pradžioje, o piešimu apskritai pradėjo domėtis būdamas paauglys, tai yra, 10-me dešimtmetyje. Apie tai kadaise papasakojo pats dailininkas, susitikęs pokalbio su „The Guardian" žurnalistu. Tada, kaip pasakojo spaudos atstovas, į susitikimą atvyko jaunas vyrukas su nutrintais džinsais ir marškinėliais, su sidabrine grandinėle ir auskaru.

Tada Benksis ir papasakojo kai ką iš savo biografijos: kad užaugo Bristolyje, kaip pradėjo piešti nuo 14 metų, ir kad spėjo atsėdėti už kelis smulkius nusikaltimus. 1999 m. jis persikraustė į Londoną. Pagrindine Benksio kūrybos kryptimi tapo gatvės menas: dailininkas praktikavosi kurti grafičius. Bet policija tokio meno nepripažino - tekdavo dirbti greitai ir esant reikalui taip pat greitai sprukti.

Benksis pradėjo dirbti naudodamasis trafaretais. Tai padėjo sutaupyti laiko, o vėliau tapo savotiška menininko vizitine kortele. Kūriniai gimdavo ne studijoje ir ne ant molberto plenere - nauji kūriniai atsirasdavo ant pastatų fasadų, vartų ir kitų viešai prieinamų paviršių. Nors toks menas ir buvo panašus į vandalizmą, bet, kaip vėliau interviu sakė Benksis, taip jis gali greičiausiai išdėstyti savo požiūrį. Be to, tai yra tiesiog smagu.

Demaskavimai

Benksis - vienas politiškai aktyviausių menininkų. Kiekviename dailininko darbe yra kokia nors idėja, susijusi su opiais socialiniais klausimais. Kas kartą Benksis išreiškia savo gana kategorišką požiūrį į visuomenės ir apskritai pasaulio problemas.

Jis - prieš nelygybę, prieš kapitalizmą, prieš religijas, prieš karus, apskritai prieš viską, kas kenkia ir trukdo gyventi paprastiems žmonėms. Žinutės, kurias dailininkas palieka ant sienų, malonios nebūna, kaip, beje, ir jas išprovokavę reiškiniai. Benksio darbai, be politinių temų, kritikuoja veidmainystę ir godumą. Dažni jo kūrinių elementai - žiurkės, beždžionės, policininkai, karališkosios šeimos nariai ir vaikai. Be dvimačių darbų Benksis garsėja savo instaliacijomis.

Benksio gatvės menas paplito visoje Dž.Britanijoje. 2000 m. pradžioje jis, nors ir anonimas, buvo jau žinomas dailininkas. O 2010 m. žurnalas „Time" paslaptingąjį grafičių meistrą įtraukė į 100 įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą. Menininko darbai išties sulaukdavo didelio atgarsio ir vertė susimąstyti, nors jų gyvavimo trukmė dėl žanro ypatumų kai kada būdavo visiškai trumpa.

Vien paveikslais ir instaliacijomis Benksis neapsiriboja - jis rengia performansus, parodas, organizuoja labdaros rinkimą, lankosi karščiausiuose taškuose, palikdamas ten savo kūrybinius autografus. Ir visa tai - inkognito: nei Benksio nuotraukos, nei jo tikrojo vardo pasaulis iki šiol nematė ir nežino. Tiesa, yra tikimybė, kad artimiausiu metu ši paslaptis bus atskleista.

Išeis iš šešėlio?

Neseniai sužinota apie dar vieną Benksio interviu, įrašytą 2003 metais. BBC reporteris klausia dailininko, ar tikras yra jo vardas Robertas Benksas. „Robis", - atsako tas. Tarp kandidatūrų, kurios atrodo tinkamiausios Benksio asmenybės paslapčiai atskleisti, atsidūrė Robinas Ganingemas (Robin Gunningham) 49 metų dailininkas. Šią versiją britų žiniasklaida kėlė jau 2008 m.

Kiti pretendentai į Benksio vaidmenį buvo dailininkas ir muzikantas Robertas Del Naja (Robert del Naja), taip pat žinomas kaip 3D, ir, pavyzdžiui, televizijos laidų vedėjas Nilas Bjukenenas (Neil Buchanan).

Galbūt dailininko tapatybė bus galutinai atskleista baigus nagrinėti teismo bylą dėl žeminančių žinių skleidimo, pradėtą pateikus ieškinį Benksiui ir jo įkurtai agentūrai „Pest Control", kuri pardavinėja dailininko kūrinius. Pretekstas aiškintis santykius teisme buvo įrašas viename socialiniame tinkle, kuriame Benksis paragino gatvės vagišius atkreipti dėmesį į vieną parduotuvę Ridžentstryte, „vagiančią" jo kūrinius.

Yra dar viena versija, kas slepiasi po Benksio slapyvardžiu: gali būti, kad kadaise tai ir buvo vienas dailininkas (kad ir tas pats R.Ganingemas), o vėliau kūryba galėjo tapti kolektyvinė, tai yra, Benksio vardu panašia maniera kuria ir daugiau dailininkų.

Graibstomi kaip karštos bandelės

Benksio, bene prieštaringiausio gatvės menininko, darbai tapo savarankiška subkultūra ir autoriui pelno didelius pinigus. Štai atsiskyrėlio dailininko kūrinys „Parodyk man Monet" - garsaus prancūzų impresionisto Klodo Monė (Claude Monet) perdirbinys - buvo nupirktas už beveik 10 mln. dolerių. Benksis jį sukūrė 2005 m. parodai „Žalia nafta: mišrių šedevrų, vandalizmo ir parazitų galerija", kurioje naujai interpretuojami garsių dailininkų darbai.

Benksis apie savo darbą kalbėjo taip: „Tikrąją žalą aplinkai daro ne grafičių rašinėtojai ir girti paaugliai, o didysis verslas ir tingūs architektai".

Paveikslas 2020 m. aukcione Londone buvo parduotas už 7,6 mn. svarų (9,9 mln. dolerių) po 9 minutes trukusios potencialių pirkėjų dvikovos. Darbą nupirko nežinomas privatus kolekcininkas iš Azijos.

2019 m. „Sotheby‘s" už 9,9 mln. svarų (12,2 mln. dolerių) buvo parduotas kūrinys „Beždžionių parlamentas" (Devolved Parliament) - tai iki šiol brangiausias Benksio kūrinys.