Nidoje išbandė picerijas: išrinko geriausias ir blogiausias picas

Visose keturiose vietose užsisakėme picą Margaritą (it. pizza Margherita) arba tai, kas pagal meniu yra panašu į picą Margaritą. Kodėl būtent picą Margaritą? Nes pica Margarita yra picerijos arba picos kepėjo (it. pizzaiolo) vizitinė kortelė – jei ši iš pažiūros paprasta, dažniausiai ir pigiausia pica, sukurta iš vos kelių ingredientų yra puiki, didelė tikimybė, kad ir visos kitos picos bus nuostabios. Kitaip sakant – genialumas paprastume. O tai, kas atrodo paprasta ir genialu, dažniausiai yra sunkaus, kruopštaus darbo rezultatas ir aukščiausios meistrystės išraiška.

Pradėkime nuo trumpos įžangos: kas ji – pica Margarita?

Remiantis maisto istorikės ir Italijos kulinarijos ekspertės Francine Segan pasakojimu portale „La Cucina Italiana“, pati paprasčiausia picos rūšis – Neapolyje sukurta „Pizza Margherita“. Ji gaminama tik iš keleto kokybiškų ingredientų: natūraliai raugintos tešlos, ištemptos ir suformuotos apskritimą, padengta „San Marzano“ pomidorais, buivolių pieno mocarela, apšlakstyta tyru alyvuogių aliejumi ir iškepta malkomis kūrenamoje kupolo formos krosnyje.

Pagal vieną populiarų pasakojimą pica „Margherita“ buvo išrasta 1889 metais, kai Neapolio picų kepėjas Raffaele Esposito norėjo pagerbti Neapolyje apsilankiusią Savojos karalienę Margheritą ir jos vyrą karalių Umberto I. Picos ingredientai turėjo atitikti Italijos vėliavos spalvas: raudoną (pomidorai), baltą (mocarela) ir žalią (bazilikai). Nuo to laiko pica Margarita taip išpopuliarėjo, kad tapo daugelio pasaulio picerijų meniu nr.1.

Tiesa, toje pačioje Italijoje, priklausomai nuo regiono, picų kepimo būdai skiriasi. Pavyzdžiui, Pietų Italijos picos tešlos pagrindas minkštas ir tamprus, o šiaurinės Italijos picos pluta yra plona ir traški. Skiriasi ir orkaitės, kepimo laikas bei temperatūra. Italijos pietuose pica įprastai yra apvali ir parduodama visa, tačiau Romoje ir Sicilijoje yra populiari pica „al taglio“, t. y. kepama skardoje su įvairiais priedais ir parduodama supjaustyta pailgais stačiakampiais.

Taigi, kokias picas išbandėme Nidoje? Per dvi dienas pasirinkome paragauti keturias picas Margaritas arba bent jau panašias į tokią, jei meniu nebuvo nurodyta „Pica Margarita“. Keturias vietas pasirinkome pagal geriausius įvertinimus programėlėje „Google Maps“ pasirinkus „picerija“ arba „pica“. (Į šį sąrašą, savaime suprantama, nepateko duris jau užvėręs legendinis „Zuikio daržas“).

Labiausiai į Margaritą iš čia siūlomų trijų rūšių „Flatbread“ picų buvo sūrio pica (11 eurų). Porcija didelė, pakankama geram užkandžiui dviem asmenims. Tešla stora, minkšta, drėgna, labiau primena foccacia nei picą. Sūris, pomidorų pasta ir slyviniai pomidoriukai – šviežūs, kvapnūs. Tiesa, sūris nebuvo pats išraiškingiausias, bet bendras įspūdis – pakankamai kokybiška ir verta pinigų. Aplinka taip pat gera, jauki terasa, picos laukti reikėjo apie 10 minučių, eilių nebuvo.

Prieš keletą metų duris atvėrusi „Malkinė“ nedideliame skandinaviškame namelyje prie Nidos uosto pastaruoju metu gerokai padidino apsukas ir žengė į kitą lygį. Čia dirbantys žmonės į picos kepimo meną žiūri rimtai – neseniai „Malkinės“ sienas papuošė diplomai apie picos sostinėje – Neapolyje – baigtus picos kepimo kursus. Tai rimtas kokybinis iššūkis kitoms Nidoje esančioms picerijoms.

Taigi, pica Margarita čia kainuoja 9 eurus. Picoms naudojama rankų darbo, šviežiai raugta tešla, natūralūs ingredientai. Kaip mums sakė „Malkinės“ siela Dainius (kas yra buvęs Malkinėje, Dainių, ko gero, žinote, jei dar nežinote – susipažinkite, nes tokie charizmatiški, draugiški ir puikiai aptarnaujantys žmonės maitinimo sektoriuje yra didelė retenybė), dabar picai „Margaritai“ naudojamas fior di late sūris ir naujos receptūros pomidorų tyrė.

Iki šio karto „Malkinės“ pica „Margarita“ buvo labai skani, gražiai papūstais krašteliais, soti, bet ne per sunki. Gal net skanesnė nei kai kuriose vietose Italijoje. Tad ar atnaujinta „Margarita“ dabar yra geresnė? Sudėtinga palyginti, bet kokybė – beveik nepriekaištinga. Kodėl beveik?

Picai „Margaritai“ pagardinti mums atnešė keletą prieskoninėmis žolelėmis aromatizuotų alyvuogių aliejų. Pabandėme tiek originalią, tiek ir su įmantriais aliejais. Ar jų reikėjo? Ne. Pica skani ir be jų. Vienintelis priekaištas – sukritę bazilikai, tikėtina, dėl per ilgo užsibuvimo krosnyje. Ir dar – dėl didelio žmonių srauto picos gali tekti palaukti ilgėliau, ypač – sezono metu.

Kaip ir nurodoma pavadinime – tai lauko terasa, pavėsinė netoli Nidos uosto. Čia standartinė pica „Margarita“ kainuoja taip pat 9 eurus, o didelė – 11,50. Užsisakėme, palaukėme apie 10 minučių ir mums ją patiekė. Tuo pačiu padavėja atnešė ir krepšelį su majonezu, kečupu, česnakiniu padažu. Tas padažų rinkinys atrodė panašus į picos „išgelbėjimo“ komplektą. Žvelgiant į idealų picos pagrindo apskritimą ir ingredientus ant picos buvo galima įtarti, kad šis gaminys buvo šaldytas. Pomidorų padažo, „užtarkuoto“ sūrio ir džiovintų prieskoninių žolelių mišinys buvo itin stipraus aromato, bet niekaip nepriminė šviežiai keptos picos. Ar tai buvo pica „Margarita“? Ne.

Vis dėlto, čia atvykę galite išbandyti kitus patiekalus ir rasti savo mėgstamiausią. Bet pica „Pipirini Terasoje“ nėra verta 9 eurų, žinant, ką už tuos pačius 9 eurus siūlo visai netoli esanti kita picerija, kur pica kepama malkomis kūrenamoje krosnyje. Tiesa, „Pipirini Terasa“ turi puikų vaizdą į Nidos uoste prišvartuotas jachtas.

Tad ši vieta tiks tiems, kam prioritetas yra gražus vaizdas ir patogūs krėslai prisėsti, tačiau ne maisto skonis ir kokybė. Tad dėl picos čia nesugrįžtume, nebent netikėtai imtų ir pagerėtų šioje vietoje patiekiamos picos kokybė.

Pica Margarita čia irgi kainuoja 9 eurus. Soti, purios tešlos, su labai daug (gal net per daug) sūrio, kokybiška, primena storapadę picą. Vis dėlto, labiau „Varna. Terasa“ žavėjo ne pica, o aplinka – čia ramu, aptarnavimas malonus, erdvę užpildo parinktas tinkamas garso takelis, įrengta didelė vaikų žaidimų zona. Kartu su pica užsisakėme ir raviolių su špinatais ir ožkų sūrio padažu (13 eurų). Verdiktas – čia reiktų valgyti ne picą, o raviolius, ir ko gero, kitus patiekalus. Ravioliai savo skoniu ir vaizdu lėkštėje nurungė picą „į vienus vartus“ – jie buvo pasakiški, kvepėjo šviežumu ir maloniais kaimiškais aromatais.

Bendras verdiktas – pica „OK“, valgoma, bet picos skanauti verta eiti kitur. Tiesa, „Varnos“ terasa yra uždaryta ir valgyti žvalgantis į gražius Nidos vaizdus čia nebėra galimybės, kadangi terasa nuo šiol naudojama tik renginiams. Tačiau tai vienintelė vieta, kurią patogu aplankyti su mažais vaikais – kai mažieji žais žaidimų kambaryje, jūs tiesiog galėsite atsipalaiduoti ir mėgautis maistu. Taip pat labai patogu, jog restoranas turi ir vaikų maitinimo kėdutes bei vystymo stalą.

Verdiktas (pagal picų kokybę)

1 vieta – Malkinė

2 vieta – Genys Garden Nida

3 vieta – Varna. Terasa

4 vieta – Pipirini terasa

Nidos centre yra ir dar viena maitinimo įstaiga, kur galima suvalgyti picos – tai Nidos prieplauka. „Google Maps“ ji įvertinta 4.3 (845 balsai). Deja, bet trumpo vizito Nidoje metu čia apsilankyti nespėjome.

Nepaisant subjektyviai objektyvaus picų įvertinimo, kviečiame atvykti į visas paminėtas picerijas Nidoje, išbandyti picas patiems ir susidaryti savo nuomonę.