Mokslininkai įrodė, kad pica naudinga sveikatai, ypač vyresniame amžiuje

Jau žinome, kad kai kurie maisto produktai yra sveiki, o kiti gali būti kenksmingi. Tačiau yra daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų apie tai, kokiai kategorijai priklauso produktas.

Pavyzdžiui, pica dažnai paniekinamai vadinama greituoju maistu ir laikoma nelabai sveika.

Tačiau naujas medicininis tyrimas rodo, kad šis daugelio žmonių mėgstamas patiekalas iš tikrųjų yra gana sveikas.

Mokslinėje ataskaitoje, paskelbtoje žurnale "American Journal of Clinical Nutrition", aprašoma, kaip baltymų vartojimas veikia senėjimą.

Tuftso universiteto mokslininkai rinko duomenis 32 metus, tirdami beveik 50 000 moterų gyvenimą.

Tyrėjai dalyves laikė "sveikais vyresnio amžiaus žmonėmis", jei jos nesirgo 11 dažniausiai pasitaikančių lėtinių ligų ir išlaikė priimtiną pažinimo funkcijų, fizinių funkcijų ir psichinės sveikatos lygį.

Tyrėjai teigia, kad moterys, vartojančios daugiau augalinės kilmės baltymų, kurie tyrime apibrėžiami kaip duonos, picos, vaisių, daržovių, bulvių košės, pupelių, grūdų ir kepinių baltymai, turėjo 46 proc. didesnę tikimybę išlikti sveikos senstant.

Šios moterys vėliau gyvenime rečiau silpo ar sirgo tokiomis ligomis kaip diabetas, vėžys, širdies ligos ir kognityvinių funkcijų pablogėjimas.

Tuo tarpu dalyvių, kurios daugiau vartojo gyvulinės kilmės baltymų, tokių kaip mėsa, sūris, pienas ir jūros gėrybės, sveikata senatvėje buvo prastesnė.

"Baltymų vartojimas vidutiniame amžiuje buvo susijęs su geresne sveikata senatvėje. Taip pat nustatėme, kad baltymų šaltinis turėjo reikšmės.

Atrodo, kad vidutiniame amžiuje didžiąją dalį baltymų gaunant iš augalinių šaltinių ir nedidelį kiekį gyvulinės kilmės baltymų, galima užtikrinti gerą sveikatą ir išgyvenamumą senatvėje"

- sakė pagrindinis tyrimo autorius, mitybos epidemiologas Andresas Ardissonas Koratas, JAV Tuftso universiteto Žano Mejerio žmogaus mitybos senėjimo tyrimų centro tyrėjas.

Tyrėjai pažymėjo, kad gyvulinės kilmės baltymai buvo saikingai susiję su mažesniais senėjimo apribojimais, tačiau augalinės kilmės baltymų vartojimas buvo nuosekliau susijęs su visais atvejais ir turėjo didesnę naudą psichikos ir kognityvinei sveikatai vyresniame amžiuje.

"Tie, kurie vartojo daugiau gyvūninių baltymų, dažniau sirgo lėtinėmis ligomis ir negalėjo pagerinti fizinių funkcijų, kurias paprastai siejame su baltymų vartojimu", - sakė Koratas.

Mokslininkų teigimu, augaliniai baltymai siejami su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų ir kitų lėtinių ligų rizika. Jie skatina gerą fizinį funkcionavimą, nes gerina raumenų sintezę.

Be to, jie gaunami iš maisto šaltinių, kuriuose paprastai yra aukštos kokybės angliavandenių, pavyzdžiui, maistinių skaidulų, vitaminų ir mineralų bei antioksidantų.