Meilės negalima užsitarnauti – ji arba ateina, arba ne

Galima pelnyti pasitikėjimą, dėkingumą ar pagarbą. Galima sukelti kaltės jausmą, verčiantis į išvirkščią pusę, pasibodėjimą, pataikaujant ir meilikaujant.

Galima sukelti baimę ir norą pasislėpti, gąsdinant. Galima gauti kažką per manipuliacijas. Galima išsikovoti viską, ką tik reikia, išskyrus meilę.

Neįmanoma užsitarnauti meilės net tėvų, kurie nesugebėjo nuo pat vaiko gimimo jo besąlygiškai mylėti, kad ir kaip stengtumėtės būti geras berniukas ar mergaitė.

Paprasta ir žiauri tiesa. Ir atrodo, kad visi ją žino, bet kažkodėl ir toliau nori būti geri visiems. Ir stengiasi užsitarnauti, nusipelnyti.

Besąlygiška meilė būna neapsunkinta niekuo, išskyrus patį savo egzistavimo faktą. Pagrindinė besąlygiškos meilės siunčiama žinia: tu esi, todėl aš tave myliu. Ir net jeigu žmogus keičiasi ar klysta, tai vis tiek niekaip nepaveikia meilės.

Maži vaikai taip stipriai trokšta meilės, kad jais būna labai lengva manipuliuoti, gąsdinant atimti ją, jeigu jie bus nepatogūs, nepaklusnūs, pikti, godūs ar dar kokie, t. y. visiškai natūralūs įvairiuose savo vystymosi etapuose.

Arba jeigu paprasčiausiai bus savimi.  Todėl jie dažnai stengiasi būti geri ir patogūs, kabindamiesi už maitinamos terpės, kurioje galės užaugti.  Tačiau užaugti bus sunku, nes nustos būti savimi.

Pasitaiko keturiasdešimtmečių berniukų ir mergaičių, nesugebančių pasakyti grubaus žodžio iš baimės, kad juos atstums. Ir vis dar tebelenkiančių nugarą su viltimi, kad jeigu laikysis visų tėvų iškeltų sąlygų, tai juos pagaliau pamils ir priims.

Jie verkia vieno ir to paties – meilės – ir bijo būti atstumti. Net atėję pas psichoterapeutą į terapiją už savo pinigus, jie visą laiką stengiasi būti geri klientai.

Tačiau anksčiau ar vėliau (geriau kuo anksčiau) jie supranta, kad, nepaisydami visko, jie negali užsitarnauti besąlyginės meilės, kurios tėvai neturėjo iš pat pradžių.

Neturėjo ne todėl, kad gailėjo, o dėl to, kad meilės nebuvo. Jeigu meilė būna, jos neįmanoma paslėpti. Jos neįmanoma neatiduoti.

O jeigu jos nėra, tai nėra prasmės dėl jos kovoti, stengtis jos nusipelnyti. Reikia apverkti praradimą ir nebuvimą, kad galėtume eiti savo keliu ir ieškoti meilės kitoje vietoje.

Ten, kur ją dalija. Tie, kurie sugeba mylėti. Taip, kaip tai įmanoma. Ir tada paaiškėja, kad yra daug vietų, kur ji yra.

 Tai tas pats kaip reikalauti bulvių iš batų parduotuvės pardavėjos. Ji neturi bulvių ir negali turėti. Galima verkti, maldauti, melsti, stengtis ar plūstis, bet bulvių neatsiras.

Užtat jei išeitumėte iš batų parduotuvės ir apsidairytumėte aplinkui, gal kur nors pamatytumėte daržovių turgelį ir ten nusipirktumėte tai, ko ieškote.

Taip ir su meile. Labai norite iš ko nors jos išsireikalauti, užsitarnauti, iškaulyti. Bet taip nieko neišeis. Galima paprasčiausiai būti savimi, eiti savo keliu ir tikėtis sutikti žmogų, kuriam jūs tiksite.

Kuriam bus reikalingas toks keistuolis, toks lėto būdo mąstytojas ar tiesiog paprastas, niekuo neišsiskiriantis asmuo kaip jūs. Beje, paprastuosius išgraibsto pirmiausia. Jų laukia eilė norinčių.