Mažiau yra daugiau – kiek reiktų valgyti riebalų, druskos, cukraus

Taigi, norėdami būti sveiki, privalome atrasti balansą ir išmokti tinkamai įtraukti druską, cukrų bei riebalus į savo mitybą. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad pirkėjai daug dėmesio skiria sveikesniems maisto produktams, populiarėja ekologiško maisto kategorija.

„Pastebime, kad sveikatingumo tendencijas perimančių tinklo pirkėjų krepšeliuose dažnai atsiduria ekologiškas maistas: nuo pieno, mėsos iki saldumynų ir netgi gėrimų.

Populiariausios prekės yra ekologiška varškė, natūralus jogurtas, vištų kiaušiniai, viso grūdo duona. Be to, pirkėjai renkasi ir desertus, kuriuose yra mažiau cukraus, nėra laktozės ar glitimo. Esame paruošę platų asortimentą kiekvieno skoniui“, – teigia V. Budrienė.

„Iki“ atstovė, Vilma Juodkazienė, sako, kad sveika mityba priklauso nuo to, ar žmogus suvartoja jam būtinų maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, skaidulų bei įvairių vitaminų, todėl norint užtikrinti subalansuotą mitybą reikia valgyti kuo įvairesnį maistą.

Be to, svarbu nepamiršti skaityti etikečių, sekti perkamų produktų sudėtį, kad žinotume suvartojamą druskos, cukraus, riebalų kiekį. V. Juodkazienė dalijasi ir keliais įdomiais faktais apie šias maisto produktų sudedamąsias dalis: kiek ko reikėtų suvartoti, o ko – privengti.

Riebalai.  Ko gero, yra patys nemėgstamiausi iš visų šių trijų produktų, tačiau jie itin svarbūs tinkamam organizmo funkcionavimui. Be abejo, privalome nemaišyti gerųjų ir blogųjų riebalų.

Gerieji riebalai, dar žinomi kaip polinesočiosios riebalų rūgštys, padeda užtikrinti tinkamą širdies ir kraujagyslių sistemos funkcionavimą ir sumažina šios sistemos ligų tikimybę.

Šių riebalų randama riešutuose, augaliniuose aliejuose, mėsoje, žuvyje ir kai kuriuose vaisiuose, pavyzdžiui, avokaduose. Vis dėlto blogųjų riebalų – transriebalų ir sočiųjų riebalų rūgščių – iš tiesų derėtų privengti, nes vartojami dideliais kiekiais, jie gali pakenkti sveikatai.

Per didelis blogųjų riebalų vartojimas didina blogojo ir mažina gerojo cholesterolio kiekį kraujyje, kai kuriais atvejais gali sukelti uždegiminius procesus, paskatinti širdies ligas ar sukelti diabetą.

Druska. Ji sudaryta iš dviejų mineralų – natrio ir chlorido. Tiesa, kai kuriose druskose pasitaiko ir kalcio, kalio, cinko bei geležies pėdsakų. Visi šie mineralai yra svarbūs elektrolitai, kurie padeda reguliuoti skysčius, neurotransmisiją – nervinių impulsų perdavimo procesus, užtikrina tinkamą raumenų funkcijos veikimą.

Mitybos specialistai rekomenduoja kasdien suvartoti 6 gramus, kitaip tariant – vieną arbatinį šaukštelį druskos, kad padėtume organizmui tinkamai funkcionuoti.

Sūrių produktų mėgėjai druskos neretai suvartoja daugiau, tačiau vienkartinis ar laikinas rekomenduojamo kiekio viršijimas dar nereiškia, kad žmogus iškart susidurs su sveikatos problemomis.

Mūsų organizmas, gavęs per daug natrio, iškart reaguoja, siekdamas išlaikyti šio mineralo ir skysčių organizme balansą – štai kodėl po sūraus maisto taip kankina nenumalšinamas troškulys ir norisi gerti daug vandens.

Tokiu būdu natrio kiekis organizme subalansuojamas ir grėsmės, galima sakyti, nebėra. Žinoma, ilgalaikis vartojamo druskos kiekio viršijimas gali išbalansuoti organizmą ir turėti neigiamų pasekmių širdies bei kraujagyslių sistemai.

Cukrus. Kaip ir daugelis kitų angliavandenių, cukrūs yra svarbi kasdienės mitybos dalis. Jis suteikia mums energijos ir jėgų, reikalingų kasdienėms funkcijoms atlikti. Vis dėlto ne visi cukrūs vienodi.

Organizmui reikalingi natūralūs cukrūs – tie, kuriuos gauname iš vaisių ar daržovių, o štai rafinuotų ar perdirbtų, tokių kaip mums įprastas baltas cukrus, suteikiantis tik laikinos energijos, reikėtų vengti.

Per didelis tokio cukraus vartojimas yra viena iš pagrindinių nutukimo priežasčių. Būtent fruktozė, kurios yra perdirbtuose maisto produktuose, skatina alkio jausmą, be to, sutrikdo leptino hormono, reguliuojančio sotumo jausmą, funkciją.

Taigi, nuolat jaučiamės alkani ir negalime sustoti valgyti. Per dideli rafinuoto cukraus kiekiai siejami ir su širdies ligomis bei odos ląstelių senėjimo procesų greitėjimu.

Visgi, kaip teigia „Iki“ atstovė, nė vieno iš minėtų produktų visiškai pašalinti iš mitybos negalima. Vienintelis dalykas, kurį turime padaryti, tai išmokti palaikyti šių produktų suvartojamo kiekio balansą.

Dėl to rekomenduojame kur kas dažniau gamintis maistą namuose, kad cukraus, druskos ir riebalų kiekio kontrolę turėtumėte savose rankose. Stenkitės atsisakyti riebios mėsos, ja lepinkitės tik retkarčiais ir dažniau rinkitės liesesnę vištieną ar kalakutieną.

Maistą dažniau kepkite orkaitėje, o ne keptuvėje, o jei kepate aliejuje, naudokite nedidelį šlakelį augalinio, geriausia alyvuogių, aliejaus. Įpraskite kavą ir arbatą gerti be cukraus, o druską į patiekalus berkite tik pačioje gamybos pabaigoje – iš anksto pasūdytas maistas terminio apdorojimo metu praranda savo skonį, todėl vis norisi įdėti daugiau prieskonių.