Marius Šmitas apie keliones Tailande: „įsimylėjau šitą šalį, jos kultūrą ir žmones”

Apkeliavęs nemažą dalį Pietryčių Azijos, jis vis grįžta į Tailandą praturtinti save naujomis patirtimis ir pasimėgauti čia tvyrančia sielai artima atmosfera.

Dalinamės Mariaus istorija apie jo „Tailando epopėją” bei išsamiu pasakojimu apie atradimus žymiojoje Koh Phangan saloje.

– Mariau, kada pirmą kartą susipažinote su Tailandu? Kiek laiko teko čia praleisti?

Pirmą kartą į Tailandą atvykau berods 2011 m. Tą žiemą Vietname mokiau jėgos aitvarų sporto ir kovo gale, besibaigiant sezonui pradėjau galvoti, kur čia aplinkui pasisemti daugiau patirčių sielai. Ieškojau meditacijų, dvasingumo stovyklų ir draugai patarė važiuoti į Tailando šiaurę, išbandyti tikrą budistinę vipassana meditaciją. Taip aš atsidūriau Chiang Mai apylinkėse ir pakliuvau ten į vienuolyną.

Tuo pačiu prasidėjo mano „Tailando epopėja”, nes labai įsimylėjau šitą šalį, jos kultūrą ir žmones, taip pat tailandietišką maistą, kuris man yra bene skaniausias pasaulyje.

Nuo tada ir pradėjau pastoviai važinėti į Tailandą ir stengiausi čia pabūti kuo ilgiau, dar artimiau susipažinti su šia nuostabia šalimi.

Įnikęs į meditacijas, beveik 9 mėnesius gyvenau praktikuodamas vienuolyne ir apvažinėjau nemažą dalį Tailando.

– Kokiose Tailando vietose teko pagyventi? Kas šioje šalyje jus žavi labiausiai?

Teko pagyventi amžinai skubančiame spalvingame Bankoke, vakarėlių saloje Koh Phangan, kaimyninėje saloje Koh Tao, versliame Pukete.

Jei susumavus visą laiką, Tailande pragyvenau turbūt virš 4 metų. Kaskart išvykdamas, iškart planuodavau kuo greičiau sugrįžti. Netgi turėjau idėją persikelti gyventi į Tailandą visiems laikams – ši mintis vis dar pakankamai stipriai rezonuoja manyje.

Labiausiai visada žavėjausi ir žaviuosi Tailando gamta, maistu ir žmonėmis. Taip pat ta specifine šalies atmosfera. Tai sakyčiau toks lengvumas ir skaidrumas – gera ir lengva kvėpuoti. Budistinė elgesio kultūra taip pat duoda savo.

– Viena iš jums puikiai pažįstamų vietų – dvasinėmis praktikomis ir vakarėliais garsėjanti Koh Phangan sala. Galbūt turite patarimų pirmą kartą vykstantiems į šią salą: ko tikėtis, kur apsilankyti, ko privengti?

Koh Phangan yra labai spalvinga ir labai skirtinga vieta, priklausomai nuo salos dalies. Netgi galėčiau apibrėžti pagal regionus. Atspirties taškas būtų Thong Sala – uostas, į kurį atplaukia keltai.

Nuo jo – šiaurės vakarinė dalis – tai jogų, retreatų, detoksų, praktikų ir spalvingų žmonių teritorija. Atskirai paminėčiau Sritanu regioną, kur daugiausia jogos centrų, veganiškų restoranėlių ir kavinukių bei labai spalvingi žmonės.

Būtinai palydėkite vakarinę saulę Zen Beach pliaže, pamaitinkite žuvytes iš rankos Koh Raham, pasilepinkite Secret Beach, nueikite į sauną su ecstatic dance, aplankykit Orion Healing Center, Devi Deli kavinę. Ir nebijokite patys patyrinėti salą su motoroleriu – tikrai rasite kažką įdomaus.

Salos šiaurinė dalis (Chaloklum ir apylinkės) yra ramesnė poilsio zona. Čia daugiausia gyvena ilgam atvažiavusios jaunos šeimos, tvyro tokia lengva atpalaiduojanti atmosfera.

Nuo Thong Sala uosto žemyn į pietus – vakarinė dalis yra skirta tiems, kas atvažiuoja i kas mėnesį vykstantį legendinį Full Moon Party. Tai jaunimėlis, alus, nekokios kokybės viešbutukai pritaikyti porai naktų ir panašiai.

Piečiausiai esantis Haad Rin pliažas yra bene gražiausias, bet siūlau jo vengti būtent per Pilnatį – Full Moon Party – nes tada jis pavirsta į knibždantį skruzdėlyną, užpildytą pigiu alkoholiu ir vienadieniais turistais. Nors galbūt kažkam būtent Full Moon Party yra tas magnetukas dėl ko vyksta į Koh Phangan. Visiems pagal skonius.

Žiūrint į pietrytinę salos pusę, pačiame viršuje puikuojasi vienas brangiausių ir prašmatniausių salos turistinių kompleksų – Anantara viešbutis. Aplink jį išsidėstę pliažai, skirti labiau šeimyniniam poilsiui, nes ten ramu ir aplink nėra jokių vakarėlių.

Norėčiau pabrėžti, kad Koh Phangan garsėja kaip nesustojamų elektroninės muzikos vakarėlių sala. Kasdien rasi daugybę vietų, kur gali pašokti pagal elektroninę muziką ir sutiksi daug spalvingos publikos.

Atskirai reikėtų paminėti vadinamąjį Tribay regioną – tai salos dalis rytinėje pusėje, apjungianti tris gražius pliažus, kur gyvena atskira bendruomenė ir kur nėra normalių susisiekimo kelių. Pasiekti gali nebent specialiais džipais per kalnuotas džiungles arba greitaeige valtimi (ang. speed boat) nuo to paties Haad Rin pliažo.

Tribai yra labai ypatinga vieta, apie kurią nežino daugelis salos lankytojų.

Ten vakarėliai prasideda penktadienį ir tęsiasi iki pirmadienio popietės. Taip pat nuo Haad Rin esančios 7/11 parduotuvėlės yra nuostabus trekingas į nepaprasto grožio apžvalgos tašką kalno viršūnėje – siūlau išbandyti.

Jei tai darysite savaitgalį, galėsite nusileisti į kitą kalno pusę ir dar gerai pašokti Tribay pagal elektroninę muziką ir grįžti atgal su greitaeige valtimi.

– Kaip atrodo jūsų kasdienybė, kai keliaujate? Gal yra dalykų, be kurių neįsivaizduojate savo dienos, o gal vengiate rutinos?

Tailande dažniausiai apsistoju vienoje vietoje ilgesniam laikui – pasidarau bazę, iš kurios patogu judėti aplink. Taip pat būsto nuomos kaina labai smarkiai skiriasi, jei nuomojies ilgam laikui. O ir turėti „savo namus” labai patogu. Visada turi vietą į kur grįžti.

Natūraliai keliuosi kartu su saule prieš 6 val. ryto, prasitempiu, prasikvėpuoju. Pasidarau online darbus. Dienos vidury, per patį karštį, dažniausiai krentu „pietų miego”.

O paskui link vakaro prasideda tarsi antra diena – nereikia pamiršti, kad Tailande saulė kyla 6 val. ryto ir leidžiasi 6 val. vakaro. Vakarinis laikas po saulėlydžio taip pat yra intensyvus ir įdomus.

Stengiuos vengti rutinos, bet yra maži dalykai kurie labai džiugina kasdien. Visų pirma, tai šviežių vaisių kokteiliai ryte – neapsakomas malonumas.

Pasivažinėjimai po apylinkes su motoroleriu. Vietiniai savaitiniai naktiniai turgūs. Ir fiziniai užsiėmimai, praktikos ir sportas.

Tailande nemažai dirbau su kvėpavimais ir šalčio terapija, kaip juokingai tai beskambėtų tropinėje šalyje. Bet tose vietose, kur gyvenau, labai lengva rasti ledo vonių visiškai šalia namų.

– Kokiais keliais žodžiais apibūdintumėte Tailandą?

Meilė. Džiaugsmas. Spalvos. Skoniai.

– Ko palinkėtumėte keliautojams, planuojantiems vykti į Tailandą?

Skirkite daugiau laiko šiai šaliai. Nebijokite eiti neturistiniais maršrutais. Keliaukite patys su vietiniais. Valgykite vietinį maistą gatvėje. Eikite į betarpišką kontaktą su žmonėmis. Eikite į šventyklas. Važinėkite motoroleriais. Ir, žinoma, išbandykite tailandietišką masažą.