Lietuviškų smidrų derliumi jau mėgaujasi ne tik gurmanai

Šiuo metu J. Krištopaitienės „Šparagų ūkyje“ verda darbymetis. Specialiais įrankiais pjaunami smidrų ūgliai iš laukų keliauja tiesiai į prekybos vietas, kad pirkėjus pasiektų kuo šviežesni ir pilni vertingų medžiagų.

Apie smidrus ir jų auginimą Lietuvoje ūkininkė J. Krištopaitienė pasakoja reportaže.

 

Smidrų populiarumas auga

Smidrų augintojai džiaugiasi, kad šią pavasario daržovę Lietuvoje atranda ir pamėgsta vis daugiau žmonių. Prekybos tinklas „Maxima“ skaičiuoja kasmet vis didėjančius smidrų pardavimus. Itin paklausūs yra Lietuvoje užauginti smidrai, kurių pardavimai pernai šoktelėjo net 65 proc., lyginant su 2019 metais. 

„Mūsų pirkėjai vertina šviežias lietuviško derliaus gėrybes, kurios į „Maxima“ parduotuves atkeliauja tiesiai iš Lietuvos ūkininkų laukų. Smidrų sezono pradžia Lietuvoje mūsų klientams yra tikra skonio šventė.

Kasmet augantis smidrų populiarumas yra puikus Lietuvos ūkininkų išradingumo ir atkaklaus darbo įvertinimas, taip pat – paskata augti ir plėstis“, – teigia lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Netoli Šiaulių esančiame ūkyje užaugintus smidrus J. Krištopaitienė į didžiausią Lietuvos prekybos tinklą tiekia jau 10 metų. Ūkininkė prisimena, kaip siekdama realizuoti savo ūkio derlių nuvyko tiesiai pas prekybos tinklo „Maxima“ atstovus su dėže smidrų, kad parodytų ir pristatytų naujas lietuviškas daržoves. „Mus priėmė labai šiltai, išklausė ir nuo to laiko bendradarbiavimas su „Maxima“ vis plečiasi ir stiprėja“, – pasakoja smidrų augintoja.

Ji pripažįsta, kad pernai kilus COVID-19 pandemijai ūkis buvo atsidūręs nežinioje. Tačiau partnerystė su „Maxima“ leido jausti tvirtą pagrindą po kojomis ir užtikrino veiklos tęstinumą, kai dėl karantino sustojo užsakymų srautas iš restoranų, kavinių ir turgelių.

J. Krištopaitienė pastebi, kad smidrų populiarumas šiandien yra nepalyginamai didesnis negu prieš 5 ar 10 metų. „Iš pradžių daugiausia dėmesio sulaukdavome iš lietuvių, sugrįžusių į tėvynę iš užsienio – jau atradusių smidrus svetur. Galima sakyti, kad kartu su pirkėjais turtiname lietuvišką virtuvę ir maisto kultūrą. Smagu, kad dauguma klientų jau žino, kad mūsų užaugintų smidrų gali rasti „Maximos“ parduotuvėse“, – kalba ūkio savininkė ir priduria, kad idėją auginti smidrus savo ūkyje kartu su vyru parsivežė iš Danijos. Pasak moters, iš pradžių jų sumanymas gerokai stebino ir aplinkinius žmones, ir giminaičius, tačiau dabar daugelis sveikina už drąsą, išradingumą bei atkaklumą.

Vertingų medžiagų pilnas delikatesas

Galybę praktinių žinių apie smidrų auginimą sukaupusi ūkininkė J. Krištopaitienė atskleidžia, kad į prekybos tinklo „Maxima“ parduotuves pristato žaliuosius ir baltuosius smidrus. Žalieji smidrų ūgliai yra švelnesnio skonio negu baltieji, tačiau tiek vienos, tiek kitos rūšies daržovėse gausu vitaminų, ypač K, A ir E. Geležis, kalis, cinkas ir apie 20 aminorūgščių yra dar keli smidrų privalumai, dėl kurių juos vertina dietologai. Be to, smidrai padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Vertingiausios yra smidrų ūglių galvutės, nes būtent jose augalai sukaupia daugiausia maistinių medžiagų.

„Smidrų derlius Lietuvoje įprastai prasideda balandžio pabaigoje, o pats pikas – gegužę ir birželį baigiasi. Iki 20-30 centimetrų užaugę ūgliai yra patys skaniausi, be to, lengvai ir greitai paruošiami. Išsmidrų ūglių galima pasigaminti daugybę patiekalų – nuo omleto iki sriubų ar salotų. Taip pat juos galima valgyti ir žalius, neapdorotus“, – pastebi J. Krištopaitienė.

Ji teigia, kad ryšulėlis žaliųjų smidrų gali padėti numalšinti alkį grįžus po darbo dienos ar išgelbėti netikėtai užklupus svečiams. „Tereikia šiek tiek nulupti ūglių apatinę dalį, tada apsukti vytinto kumpio arba šoninės griežinėliais ir pašauti į įkaitintą orkaitę 7 minutėms. Paprasta, bet labai skanu – tinka ir vakarėliui, ir iškylai gamtoje“, –  patarimais dalijasi smidrų augintoja.

Smidrų salotos su ridikėlių padažu ir rūkyta žuvimi

Ūkininkė J. Krištopaitienė siūlo išbandyti salotas su smidrais ir rūkyta žuvimi.

Reikės: 400 gramų įvairių salotų mišinio, poros saujų vynuoginių pomidorų, ryšulėlio smidrų, 5 ridikėlių, saujos šviežio baziliko lapelių, 200 gramų rūkytos žuvies, 2 šaukštų alyvuogių aliejaus, 3–4 šaukštų rūgpienio arba jogurtinės grietinės.

Smidrus kelias minutes pavirkite pasūdytame vandenyje ir palikite atvėsti. Smulkintuvu sugrūskite ridikėlius ir sumaišykite su rūgpieniu ar jogurtine grietine iki vientisos masės – salotų užpilo.

Į dubenį sudėkite salotas, pomidorus, atvėsintus smidrus, gautą ridikėlių tyrę, užpilkite alyvuogių aliejaus ir viską sumaišykite. Pabarstykite druska ir pipirais. Ant viršaus uždėkite žuvies gabalėlių ir bazilikų.