Vaida Venskutonytė

Laimo liga serganti Vaida diagnozės iš medikų neišgirdo 4 metus: per mėnesį vizitams pas gydytojus išleido 1000 eurų

Nors sveikatos apsaugai Lietuva kasmet skiria vis daugiau lėšų, situacija džiugina ne visur. Rajonuose gyvenantys žmonės ligoninėse neberanda specialistų, o didmiesčių gyventojai priversti laukti net kelių mėnesių eilėse. Kokios yra to priežastys?  TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ pakvietė atsakymų ieškoti kartu.

Apie problemą studijoje nuomonėmis dalijosi sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ir Vaida Venskutonytė – moteris, kurios ligos diagnozę medikai užtruko nustatyti 4 metus.

Dauguma jaunųjų gydytojų, baigę mokslus, nori dirbti didmiesčiuose, tačiau būtent čia eilės pas medikus ir yra didžiausios.

Jei po sudėtingo lūžio operacijos reikia laukti savaitę, vizito pas kardiologą gali tekti palaukti ir pusmetį.

Tuo įsitikino ir V. Venskutonytė, kuri laidoje pasidalijo savo istorija. Moteriai tik po ketverius metus trukusių tyrimų galiausiai nustatyta Laimo liga.

„Kadangi iš pradžių nepastebėjau erkės, niekas nežinojo, kodėl blogėjo mano sveikata.

Buvau jaunas žmogus, todėl visi galvojo, kad tiesiog pervargau, man reikia pailsėti, vitaminų, ir tai praeis.

Tačiau sveikatai ėmus blogėti, man pradėjo daryti rimtesnius tyrimus, ieškoti imuninių ligų.

O galiausiai šiemet viskas pablogėjo tiek, kad aš nebegalėjau paeiti, man nuolat svaigo galva – man pradėjo įtarinėti išsėtinę sklerozę.

Viskas taip užsisuko, iki kol netyčia patekau pas vieną infektologę. Ji pagal simptomus pasakė, kad man įtaria Laimo ligą.

Tyrimai pasitvirtino. Kadangi buvo eilės, nebespėjau pas ją grįžti, o man ir toliau kiekvieną dieną blogėjo.

Tuomet buvau nusiųsta pas kitą infektologę, o ji, deja, pabijojo prisiimti atsakomybę ir gydymo man neskyrė.

Todėl galiausiai mane nusiuntė atgal pas mano pagrindinę gydytoją, kad sprendimą priimtų ji“, – dalijosi pasakojimu moteris.

Anot V. Venskutonytės, diagnozės nustatymas truko net 4 metus, nes medikai siųsdavo ją atlikti vis sudėtingesnių tyrimų, o kai kada pas specialistus jų tekdavo laukti ir po kelis mėnesius.

„Praktiškai dvejus metus neturėjau jokios pagalbos – nei pirminės diagnozės, nei jokių nuskausminamųjų, nors man jau skaudėdavo ir sąnarius“, – pasakojo laidoje ji.

Taip moteris priėmė sprendimą pradėti lankytis pas privačius gydytojus. Vis dėlto eilių pasitaikydavo ir čia, o ir sumos, kurias tam išleido, verčia išsižioti.

Dėl būtinųjų tyrimų eidama pas gydytojus privačiai, Vaida vien šią žiemą per vieną mėnesį tam išleido apie tūkstantį eurų.

Kaip laidoje pastebėjo sveikatos apsaugos viceministras A. Pečkauskas, eilėse gyventojams neretai tenka laukti ir todėl, jog į didmiesčius suplūsta gyventojai ir iš mažesnių miestelių.

„Eilės – kompleksinis fenomenas, tačiau matome, jog didmiesčiuose pas kai kuriuos specialistus patekti yra tikrai kiek sudėtingiau nei mažesniuose miestuose ar miesteliuose.

Visuomenėje tikriausiai vyrauja nusiteikimas, kad jei aš atvažiuosiu į didelę ligoninę, mano sveikatos priežiūros paslaugos kokybė bus gerokai didesnė.

O tai atsiremia ir į 2–3 mėnesių laukimo eiles. Kai kitose, irgi didesnėse gydymo įstaigose, tikrai galėtume surasti tuos specialistus, kurie priimtų gerokai greičiau“, – tikino laidoje jis.

Laidos vedėjas Artūras Anužis A. Pečkausko teirausis ir apie įstatymus, ar neturėtų būti, kad pas šeimos gydytoją žmogus turėtų patekti per savaitę, o pas gydytoją specialistą – per mėnesį.

„Įstatyme yra įrašyti tikslai, kurių siekiama. Tai buvo pagrindinis įstatymų kūrėjų tikslas ir to yra siekiama. Natūralu, kad yra keletas specialistų, pas kuriuos eilės yra didesnės.

Ką mes darome? Mes šiemet numatėme išskirtinį, papildomą apmokėjimą už paslaugas tiems specialistams, pas kuriuos eilės yra didžiausios.

Tai reiškia, kad finansinėmis priemonėmis skatiname gydymo įstaigas teikti tokių paslaugų, kurių matome, kad trūksta labiausiai, kiek įmanoma daugiau“, – sakė laidoje A. Pečkauskas.

Jei didmiesčiuose žmonės laukia didžiulėse eilėse, rajonuose gyvenantys žmonės susiduria su kita bėda – čia trūksta specialistų.

„Mes vis dar nesugebame parengti tiek, kiek reikia slaugytojų, ir nukrauti darbų nuo medikų.

Turėkime galvoje, kad kol kas Lietuva yra labai geroje situacijoje, nes medicinos studijos vis dar yra populiarios – jas renkasi gerai besimokantys žmonės. Visame pasaulyje taip nebėra.

Didelė dalis Vakarų Europos šalių susiduria su problema, kad žmonės šios profesijos nebesirenka, nes ji – labai sunki, ją studijuoti užtrunka daug metų.

Tuomet prasideda viliojimo mechanizmai – vienų specialistų iš kitų. Ir taip į užsienį važiuoja ne tik lietuviai – švedai važiuoja į Norvegiją, vokiečiai – į JAV. O dažniausiai visi jie tai renkasi daryti dėl pinigų.

Todėl, kad taptume konkurencingi, Lietuva privalo didinti darbo užmokestį“, – sprendimo būdu laidoje dalijosi A. Veryga.

Organizatorių nuotr.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder