Kokie tikrieji norai slypi po mūsų neigiamomis emocijomis?

Mat mes neatsižvelgiame į vieną esminį dalyką, kad šitos slopinamos neigiamos emocijos yra svarbios informacijos apie tikruosius mūsų poreikius nešėjos. Kaip iškart susigaudyti, ką reiškia vienas ar kitas negeras jausmas? Ką jis stengiasi mums pranešti?

Pyktis

Jeigu nepavyksta gauti ar padaryti to, ko norime, nesąmoningai (instinktyviai) galime iššaukti savyje pykčio jausmą, kad priverstume kitą žmogų paklusti. Vadinasi, pyktis padeda perimti situacijos kontrolę.

Pyktis taip pat padeda nugalėti ginče, atkeršyti už savo nesėkmes. Pyktį galima panaudoti ginant savo teises. Demonstruodami pyktį mes leidžiame priešininkui suprasti, kad jis turi atsitraukti arba nusileisti.

Pyktis ant savęs gali tapti priemone priversti save kažką padaryti, imtis darbo, kurio bijome, arba bausme sau už nesėkmes.

Liūdesys, melancholija

Tai yra mūsų būdas išreikšti nepasitenkinimą savimi, savo pasiekimais. Taip pat tai yra reakcija į savo nusivylimą kitais žmonėmis arba situacija. Liūdesys kartais būna užuojautos forma. Kai užjaučiame ką nors, kas patyrė bėdą, liūdesiu išreiškiame savo požiūrį, savo reakciją.

Susierzinimas

Tai yra silpna pykčio forma. Jis kyla tada, kai kieno nors elgesys mus provokuoja ir verčia nervintis. Susierzinimu mes demonstruojame nepasitenkinimą dėl ko nors, kas mums trukdo. Šis jausmas padeda nutraukti stagnaciją ir pažadinti save veiksmui. Visais atvejais už susierzinimo slypi noras paimti situaciją į savo rankas. Mes susierziname, kai viskas vyksta ne taip, kaip mes planavome.

Kaltės jausmas

Tai yra savęs nubaudimo forma. Kartais ji padeda mums išvengti atsakomybės už savo klaidas. Jaučiame kaltę, gailimės, ir daugiau nieko nereikia daryti. Kartais kaltės jausmas būna pranašumo demonstravimo forma: aš esu toks išsivystęs, kad net kenčiu dėl savo klaidingų poelgių.

Kaltės jausmas yra labai žalinga emocija. Jis signalizuoja, kad būtina kažką pakeisti savyje. Reikia išsiaiškinti, iš kur jis kyla. Ar jis yra auklėjimo pasekmė ir be priežasties? Ar mes iš tikrųjų padarėme kažką negero, gėdingo?

Tada reikia išanalizuoti netinkamo poelgio priežastį, nuoširdžiai atleisti sau ir pažadėti daugiau taip nedaryti. Bus gerai, jeigu kompensuosime nuostolius arba atsiprašysime žmogaus, kurį nuskriaudėme.

Nusivylimas

Nusivylimas išreiškia nepasitenkinimą tose situacijose, kai mes negauname to, ko norime.

Baimė ar nerimas

Šios emocijos susijusios su savisaugos instinktu. Jos turi apsaugoti mus, įspėti apie pavojingą situaciją. Baimė „piešia“ nemalonių siurprizų ir kliūčių, nesėkmių, bankroto vaizdus. Bet jos užduotis yra ne trukdyti mums, o padėti, įspėti apie pavojų, parodyti realią situaciją, nurodyti povandeninis akmenis, kad galėtume įveikti sunkumus. Todėl neprotinga ignoruoti baimę ir veržtis į priekį nepaisant nieko.

O nerimas gali būti nuojauta. Svarbu surasti racionalų grūdą šiose emocijose. Tada jos pasikeis į teigiamas – suteiks energijos ir paskatins veikti.

Neviltis

Neviltis apima tada, kai daugkartiniai bandymai ir pastangos kažką pasiekti neduoda pageidaujamų rezultatų. Neviltis – gilus nusiminimas, kuris „suteikia mums teisę“ atsisakyti tolesnių bandymų.

Apatija

Apatija – subtili, silpna maišto forma. Ji pasireiškia tada, kai žmogus neturi jėgų ar galimybių maištauti atvirai. Tai pasyvi priešinimosi ir nesutikimo demonstracija.

Depresija

Depresija taip pat yra kontrolės perėmimo forma. Pasitraukiate nuo darbų ir rūpesčių, iškrentate iš gyvenimo srauto. Aplinkiniai negali nieko iš jūsų išpešti ir būna priversti perimti jūsų įsipareigojimus. Kartais depresija būna pasyvi įniršio išraiškos forma. Ji tampa subtilaus manipuliavimo aplinkiniais įrankiu ir puikiai veikia, sukeldama kitiems kaltės jausmą.

Niūrumas

Niūrumas, nusiminimas reiškia, kad jūs turite padaryti pertrauką savo veikloje arba yra stiprus vidinis poreikis atsisakyti ko nors. Arba jūs paprasčiausiai pervargote.