Kodėl taip svarbu laiku paklausti?

Dėl to mes nuolat palaikome nepastebimą pokalbį su savimi, nematydami šalia gyvo žmogaus, nepastebėdami jo tikrųjų jausmų ir pakeisdami jo vertybes savomis.

Kodėl mums būna taip sunku paprasčiausiai paklausti?

Psichologė Viktorija Keilin nurodo penkias priežastis.

I priežastis: vargšai mūsų dėl visko kalti tėvai, bet ir šiuo atveju be jų neišsiversime.

Viena iš priežasčių yra mūsų vaikiški kompleksai ir nuoskaudos, kai tėvai nuvertindavo mūsų klausimus kaip kvailus ir nereikšmingus, piktai sušukdavo „užsičiaupk“, užversdavo akis išgirdę prašymą, išjuokdavo, kaip mes galime kažko patys nežinoti.

Ir štai jau suaugę dėdės ir tetos bijo praverti burną, kad partneris nepagalvotų ko nors blogo, nepalaikytų kvailais, nesupratingais, įkyriais.

Protingi žmonės supranta, kad nuo sugebėjimo išklausyti partnerį priklauso santykių sėkmė. Jeigu jūsų mintys ir jausmai neįdomūs kitam, tai kam jums toks partneris?

II priežastis: nesugebėjimas suformuluoti savo minties.

Kitaip tariant, mums sunku tiesiai paklausti, nes nežinome, ko konkrečiai norime paklausti. Jaučiame, kad kažkas ne taip, bet negalime pagauti problemos už uodegos. Labai svarbu išmokti identifikuoti savo jausmus. Paklauskite savęs, kas jus neramina, kur skauda ir kur glūdi priežastis

Deja, dažnai mes patys nesuprantame savęs ir nemokame atskleisti savo jausmų partneriui. Todėl mums paprasčiau sugalvoti problemą, nesuvokiant, kad mes kovojame su vėjo malūnais, kai tikrasis priešas ginkluojasi mūsų užnugaryje.

III priežastis: mes atspindime, tai yra, perkeliame savo jausmus kitam.

Užuot papasakoję apie savo baimes ir aptarinėję skaudžius santykių klausimus, mes priskiriame savo jausmus partneriui. Mums baisu tapti neigiamų emocijų šaltiniu, mes bijome potencialios partnerio reakcijos ir galimo išsiskyrimo. Todėl mes nesąmoningai pasirenkame taktiką, kur geriausia gynyba – puolimas.

Kad ir kiek mes slopinsime savo emocijas, jos vis tiek suras išėjimą, tačiau tai įvyks gana iškreiptu būdu. Tada mes pradedame kaltinti partnerį dėl to, ką jaučiame patys. O partneriui tai gali būti nemalonus siurprizas, nes labai sunku teisintis dėl to, ko nepadarei.

IV priežastis: mes nemokame laiku išreikšti savo jausmų.

Mes per ilgai laikome užgniaužę savo emocijas savyje. Užuot garsiai pasakę apie savo abejones ir nerimą ankstyvoje stadijoje, mes nešiojamės problemą tol, kol ji pradeda nebetilpti mūsų galvoje. Ir tada mes staiga „išpilame“ viską ant nieko neįtariančio partnerio galvos.

Iš šalies tai atrodo baisiai. Gyveno sau žmogus ramiai, niekuo nesiskundė ir netikėtai jam sukėlė skandalą lygioje vietoje. Jūs tai žinote, kad priežastys buvo ir yra. Jos tęsiasi gana ilgai, tik jūs paprasčiausiai kentėjote iki paskutinio lašo. O partneris, deja, nemoka skaityti jūsų minčių.

Todėl atsakomybė už jūsų jausmus ir jų išraišką tenka tik jums. Kad sulauktumėte adekvačios reakcijos į jus slegiantį klausimą, neverta kaupti savyje negatyvo.

Kuo greičiau paskelbsite apie savo emocijas, tuo daugiau bus šansų išspręsti klausimą ankstyvoje stadijoje.

V problema: pasitikėjimo stoka santykiuose.

Mes negalime pasikliauti savo partneriu. Suprantame, kad mūsų santykiuose ne viskas yra sklandu, tačiau slepiame galvą į smėlį kaip stručiai, kad nedraskytume žaizdos. Paklausti tiesiai tokiu atveju būtų tas pats kaip iššauti sau į koją. Iš tikrųjų mes puikiai žinome atsakymą ir nenorime jo išgirsti.

Mes stengiamės atitolinti tai, kas neišvengiama, vildamiesi, kad gal viskas kaip nors susitvarkys savaime.

Deja, nesusitvarkys. Kaip sakoma, stogas pats nepasitaisys. Jūsų santykių liepsna, palikta be priežiūros, gali tik užgesti. Kad ji suliepsnotų ryškiai, reikia ją nuolat pakurstyti. O tai reiškia, kad reikia surasti kiekvieną įtrūkimą santykiuose, parodyti partneriui ir kartu užtaisyti.

Kaip užtaisyti? Labai paprastai – sąžininga, atvira analize, nuoširdžiais pokalbiais ir noru išsaugoti santykius. Jeigu vieno punkto trūksta, vargu ar jums pavyks priimti konstruktyvų sprendimą.

Žinoma, galima ir toliau bendrauti ne su partneriu, o su jo iliuzija jūsų galvoje, bet kam tada jums reikalingas kitas žmogus? Juk jūs ir patys puikiai susitvarkote.