Kodėl niekada nesugrįžta tie, kurie išeina teisingai

Kartais mums ateina laikas išeiti iš darbo ar iš kokios kitos geros vietos, palikti žmogų.

Išėjimas © Unsplash.com

Jeigu išeisite varomi emocijų, gerai neapsvarstę visko, bus didelė tikimybė, kad vėl sugrįšite. Pavaikščiosite kaip nuo motinos pabėgęs paauglys, papyksite įsižeidę, prisiekinėsite sau, kad niekada nesugrįšite – ir pareisite atgal.

O jūsų dar nė pasigesti bus nespėję. Dar nebus patikėję jūsų išėjimu. O jūs jau būsite sugrįžęs ir prašysite įleidžiamas atgal.

Jums bus pasakyta: „Prisilakstei? Na, tai užeik, ką jau padarysi?!“

O po tokio paaugliško pabėgimo būsite gerbiamas vis mažiau. Ir kitas skaitysis su jumis dar rečiau. Ir patys tapsite menkesni. O kentėti teks daugiau. Juk patys sugrįžote. Ir niekas nepasikeitė.

Jeigu kyla pavojus – suprantama, kad reikia bėgti nedelsiant. O jeigu paprasčiausiai pasidarė nepakeliama pasilikti, neįdomu, nenaudinga, nuobodu, bjauru, tai reikia rimtai pasiruošti išėjimui, rašo portalas „Kluber“.

Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar galėsite egzistuoti autonomiškai. Ar užteks jums resursų?

Reikia treniruotis tam iš anksto. Sudaryti pasitraukimo planą. Suskaičiuoti lėšas ir kaupti atsargas.

O svarbiausia yra sąžiningai atsakyti sau į klausimą, ar jūs galutinai nusprendėte išeiti. Ar norite tik pagąsdinti ką nors? Padaryti spaudimą kam nors? Atkeršyti už kažką?

Kodėl jūs išeinate?

Kur jūs išeinate?

Ar turite resursų savarankiškam gyvenimui?

Ar įvykdėte visus įsipareigojimus, ar jų visai neturėjote?

Ar esate tvirtai įsitikinę, kad su ašaromis ir maldavimais nesugrįšite atgal, iš kur išėjote? Jeigu sugrįšite, jūsų akcijų vertė nukris iki nulio.

Išeiti reikia neskubiai, ramiai, viską apskaičiavus. Štai tie, kurie taip išeina, paprastai nebegrįžta atgal. Ir gerai įsitaiso naujoje vietoje. Tokie žmonės turi visas prielaidas išeiti.

Juos sunku privesti iki pasitraukimo, iki pabėgimo. Bet jeigu jie išeina, tai jau negrįžta atgal.

Ir visi taip stebisi. Ypač tie, kurie išnaudojo, kankino ir engė ramų ir blaiviai mąstantį žmogų. O kaip jie tada graužiasi ir piktinasi! Bet tai jau visiškai nejaudina to, kuris teisingai išėjo.