Pritraukia didelę moterų auditoriją
Moterų vaizdo žaidimuose ne ką mažiau nei vyrų, nors pastarieji yra labiau įsitraukę.
„Žvelgiant į statistiką, vaizdo žaidimai toli gražu nėra tik vyriškas reikalas. 4 iš 10 žaidėjų yra moterys. Bet tiesa ir ta, kad vyrai į žaidimus įnikę labiau – tam skiria dvigubai daugiau laiko nei moterys. Laikas taip pat labai susijęs ir su žaidėjų amžiumi: kuo jis jaunyn, tuo laikas ilgyn“, – sakė Justina Dundulytė „Kantar“ media tyrimų vadovė.
Pasak jos, paaugliai ir jaunimas vidutiniškai žaidžia po pusantros valandos, tai yra triskart ilgiau nei bendras šalies gyventojų vidurkis. Nuo trisdešimties metų šis rodiklis kelis kartus sutrumpėja ir siekia apie pusvalandį. Vyresni kaip 60 metų žaidėjai žaidžia dar trumpiau, vidutiniškai keliolika minučių per dieną.
Iš nišos į populiarumą
Pasauliniais grupės duomenimis, vaizdo žaidimų entuziastų grupė paprastai sudaro apie dešimtadalį žaidėjų. Šie sunkiasvoriai kompiuteriniams ir vaizdo žaidimams skiria apie 5 val. per dieną.
„Iš pasaulinių savo grupės duomenų matome, kad 4 iš 10 apklaustųjų žaidimo įpročiai per pandemiją pasikeitė. Karantino apribojimai lėmė stiprius laisvalaikio formų pokyčius ir šie buvo juntamesni tose šalyse, kuriose ribojimai ir izoliacija buvo griežtesni. Kartu su plačia išmaniųjų telefonu baze tai stumtelėjo e-žaidimus iš nišinės į populiarią laisvalaikio formą, nepriklausančią nuo amžiaus, išsilavinimo ar pajamų”, – sakė ekspertė.
Žaidžia ne vien vaikai
Paplitęs įsivaizdavimas, kad žaidimus žaidžia daugiausia vaikai, gali būti nulemtas to, kad šioje grupėje išties yra mažiausiai nežaidžiančiųjų.
„Žiūrint į keliolikmečių grupę, kone kas antras iš jų (apie 43%) žaidžia vaizdo žaidimus, be to, skiria jiems daugiausia laiko. Tačiau žvelgiant į visą šalies žaidžiančiųjų auditoriją – kone pusę jos sudaro vyresni nei 40 metų žaidėjai, o trečdaliui yra sukakę 50 metų ir daugiau, tad tarp žaidėjų dominuoja vyresni“, – sakė J. Dundulytė.
Vyrauja žaidimai per mobiliuosius
Pusė laiko žaidžiant vaizdo žaidimus atitenka mobiliesiems įrenginiams – išmaniesiems telefonams ir planšetėms (50,1%). Trečdalis – skiriama žaidimams kompiuteryje, konsolėms tenka 15% viso žaidimų laiko.
Dažniausiai namuose turima žaidimų konsolė Lietuvoje šiuo metu yra „Playstation“ – ją įvardijo turintys 12,8% gyventojų, ją vejasi „Xbox“ – 11,4%, „Nintendo“ kol kas turi pora procentų. Beje, daugiau konsolių turėtojų yra tarp moterų nei tarp vyrų (52 vs 48%), greičiausiai, jų kiekį padidina moterys auginančios vaikus.
Patraukli grupė reklamdaviams
Pasauliniais „Kantar“ grupės duomenimis, vaizdo žaidimų entuziastai palyginti su kitomis grupėmis labiau įsitraukę į įvairias medijas, pvz., dažniau tikrina LinkedIn, ilgiau žiūri mokamas video transliacijas, dažniau tampa muzikos įrašų platformų prenumeratoriais, dažniau naudojasi internetinių pažinčių ar lažybų programomis, labiau linkę pirkti spaudos leidinius.
„Šios tendencijos aktualios ir reklamdaviams, kadangi vaizdo žaidimų vartotojai įprastai turi didesnę perkamąją galią, be to, pastebima, kad pandemijos metais daugelyje šalių reklama vaizdo žaidimuose buvo vertinama kaip labiausiai atitinkanti ir mažiausiai erzinanti vartotojus. Iš savo pasaulinių duomenų matome ir tai, kad šis segmentas labiau linkęs išleisti didesnes sumas technologijoms“, – apibendrino „Kantar“ media tyrimų vadovė Justina Dundulytė.
Rašyti komentarą