Karščio bangos Europoje – kaip mūsų atostogas keičia klimato kaita?

Europą užklupusios karščio bangos – Cerberis ir Charonas – pavadintos pagal graikų mitologijoje vartus į požemį saugojusi trigalvį šunį su gyvatės uodega ir keltininką, kuris nešė ten mirusiuosius, dar labiau sustiprina jų grėsmės įspūdį. Karštis iš tiesų trikdo įprastą dienotvarkę ir jaukia atostogų planus.

 

Tvyrantys karščiai ne tik verčia laiką leisti patalpose siekiant sumažinti sveikatai kylantį pavojų, bet ir lemia miškų gaisrus, išsilydžiusį asfaltą, prastesnę oro kokybę ar sutrikusį paslaugų teikimą.

Tokios ne pirmą vasarą kylančios karščio bangos kelia klausimų, kaip mūsų atostogos atrodys ateityje? Kaip visa tai paveiks tarptautinį ir vietos turizmo sektorių?

 

Turbūt ne vienas Lietuvos gyventojas, šiuo metu atostogas leidžiantis pietinėse Europos šalyse prie Viduržemio jūros, turi mažiau galimybių jomis pasimėgauti ir dar susiduria su sveikatai kylančiomis rizikomis.

Panašu, kad dėl intensyvėjančių ir ilgiau trunkančių karščių, kuriuos lemia klimato kaita, vis rečiau atostogų planus vasarą susiesime su pietinėmis šalimis. Tuo metu vasarą leisti Lietuvoje gali atrodyti vis patraukliau ne tik mums, bet ir svečiams iš užsienio.

Kaip karštis keičia keliones

Dėl tvyrančių karščių Jungtinės Karalystės institucijos neseniai išplatino raginimą gyventojams susilaikyti nuo turistinių kelionių į Pietų Europos šalis.

Siekiant išvengti nelaimių dėl perkaitimo rizikos, kai kurios Pietų šalys pačios ėmėsi riboti apsilankymus turistų pamėgtose vietose.

Pavyzdžiui, Graikija apribojo Atėnuose esančio Akropolio lankymą. Tuo metu dėl siaučiančių miškų gaisrų evakuojami gyventojai ir turistai iš įvairių Ispanijos ir Graikijos regionų.

 

Nors turistų srautas piką dažniausiai pasiekia liepos ir rugpjūčio mėnesiais, Europos Kelionių Komisijos (EKK) duomenimis, dėl išaugusių karščio bangų rizikos gyventojai vis dažniau į Pietų Europos šalis renkasi keliauti pavasario arba rudens mėnesiais.

 

Tuo metu tie gyventojai, kurie dėl vaikų atostogų turi mažiau galimybių keliauti pavasarį ar rudenį, vis dažniau pasirenka keliauti į Vidurio ar Šiaurės Europos šalis, pavyzdžiui, Čekiją, Daniją, Norvegiją ar Islandiją.

Taip pat populiarėja kalnų vietovės, kuriose vyrauja žemesnė temperatūra.

 

Karščio bangos prisideda ir prie didesnių paslaugų kainų. Pavyzdžiui, Ispanijoje vasaros laikotarpiu elektros suvartojimas yra kur kas didesnis nei žiemos mėnesiais.

Bene visą parą veikiantys kondicionieriai, išaugęs vandens suvartojimas lemia didesnes energijos sąnaudas ir mokesčius už jas. Be to, kai kuriuose regionuose dėl karščių jaučiamas vandens trūkumas, o jo suvartojimas apribojamas, kas gali kelti papildomų sunkumų paslaugų sektoriui.

Temperatūros rekordai taps dažnesni

Prasidėjus liepai vidutinė Žemės temperatūra pasiekė naują visų laikų rekordą, kuris dar tą pačią savaitę buvo pagerintas 3 kartus. Anksčiau nauji rekordai buvo pagerinami vidutiniškai kas 3-15 metų.

 

„World Weather Attribution“ klimato modeliuotojai skaičiuoja, kad anglies dvideginio emisijoms augant, karščio bangų atsiradimo tikimybė padidėja 100 kartų.

Mokslininkai taip pat prognozuoja, kad karščio bangos, kai temperatūra sieks daugiau nei 45 laipsnius Celsijaus, taps įprastu reiškiniu šalia Viduržemio jūros įsikūrusiose šalyse.

Negana to, tikėtina, kad šio amžiaus pabaigoje temperatūra šiose šalyse vis dažniau perkops ir 50 laipsnių pagal Celsijų ribą.

 

Vis dėlto pripažįstama, kad tiksliai prognozuoti klimato kaitos padarinius yra itin sudėtinga. Pasiekus vadinamąjį lūžio tašką, klimato pokyčių įtaka gali būti sunkiai nuspėjama.

Tačiau nors ir negalima tiksliai įvardinti ekstremalių gamtos reiškinių dažnumo ir intensyvumo, tikėtina, kad karščio bangos taps intensyvesnės, dažnesnės ir plėsis apimdamos vis daugiau šalių.

Poveikis ir galimybės Lietuvai

Lietuva dėl savo klimato tampa vis patrauklesne lokacija turizmui vasaros metu. Matant klimato kaitos veikiamą pasaulio ekonomiką ir turizmo sektorių, Lietuvai tai yra proga susigrąžinti iki pandemijos buvusį turistų skaičių.

 

Remiantis EKK duomenimis, Lietuvoje per pirmą šių metų pusmetį, palyginti su analogišku laikotarpiu 2019 m., sulaukėme apie 30 proc. mažiau turistų.

Pagal šį rodiklį atrodome prasčiausiai Europoje, o žemiau yra tik kaimynė Latvija.

Prie turistų skaičiaus kritimo prisidėjo ne tik pandemija, bet ir Rusijos karas Ukrainoje bei geopolitinė įtampa, sumažėję turistų srautai iš Rusijos ir Baltarusijos, pastaruosius kelis metus sparčiai augusios paslaugų kainos.

 

Karščių alinamai Pietų Europai vasarą tampant vis mažiau patrauklia vieta atostogoms, Lietuvai tai yra galimybė parodyti lietuviškos vasaros pranašumus.

Panašu, kad kol pasaulio lyderiai ne itin veiksmingai kovoja su klimato kaita, vis daugiau žvilgsnių atostogoms vasarą ir ateityje kryps tolyn nuo seniai pamėgtų kurortų.