Karma - dažnai šis žodis siejamas su kažko blogio atėjimu į mūsų gyvenimą: Ar tai tiesa?

Tai, ką mes anksčiau padarėme blogo, mūsų veiksmai, santykiai su kitais žmonėmis ir aplinka, emocijos, jausmai, mintys ir net ketinimai- visa kas kenkė ir negatyviai įtakojo kitus žmones ir aplinką, tai mūsų tamsioji, sunkioji, negatyvi karma. Klausimas vien apie laiką- t.y. kada laiko atžvilgiu tai mus pasieks, kada realizuosis.

Paprastai karma kaupiasi ilgą laiką, tam kad pasiektų tam tikrą kritinę masę, tuomet ji pagaliau “nebeišlaiko” ir pratrūksta. Didelis, sunkus, susikaupęs negatyvas visų smarkumu bloškiasi į mus ir atsitinka kažkas labai nemalonaus.

Tai gali būti staigi ir sunki liga, nemalonus įvykis, santykių iširimas, įvairios nemalonios situacijos, praradimai ir pan.- visa tai, kas vienokiu ar kitokiu aspektu verčia mus kentėti ir sąlygoja visokias blogybes, kurias galime išvysti savo košmaruose.

Kai žmogui kažkas nutinka blogo, kiti dažnai liūdnai linguoja galvas - … karma…

Bet ar žinojote, kad karma būna dvejopa. Visiškai prieštaringų krypčių arba polių?

Yra negatyvi, tamsi arba dar kitaip vadinama sunki karma. Yra ir šviesi, pozityvi karma. Jos veikia visiškai priešingai. Negatyvi karma į mūsų gyvenimą atneša įvairius nemalonumus, kančią ir sunkumą, visa tai ką mes patiriame blogo, ką kartais net prilyginame „pragarui“.

Šviesi arba pozityvi karma mums atneša dangaus dovanas- įvairius džiaugsmus, sėkmę, meilę, svajonių išsipildymą, tai apie ką svajojame ir ko labai trokštame.

Tad mūsų svajonės yra gyvos, jos visad šalia mūsų, tačiau jos laukia savo realizacijos valandos, jos laukia tos pozityvios karmos brandos, laukia kol susikaups pakankami mūsų „nuopelnų“, visokių gerų darbų ir pastangų, kurie kalba apie tai, ką gero mes padarėme kitiems žmonėms, kitoms gyvybės formoms, aplinkai, žemei, Visatai.

Mūsų pozityvios pastangos, pagalba kitiems, geri darbai niekur nedingsta. Netgi geriau jeigu už juos mes nesulaukiame tinkamo įvertinimo iš tai patyrusių žmonių, jei mums niekas nepasako „ačiū“, neapkabina, nepamini geru žodžiu.

Tuomet tie nuopelnai dar daugiau, dar giliau įsideda į mūsų šviesios kuriamos karmos bagažą. Mes praturtėjame ta šviesa, kuri anksčiau ar vėliau, gal būt tik kitame įsikūnijime realizuosis mums ypatinga dangaus dovana.

Žinoma, dažnai atpildą už kažkokias pastangas norisi gauti dabar, bent jau padėką, šypseną, šiltą žvilgsnį ar rankos paspaudimą. Tačiau žinant, kad tai vis tiek niekur nedings, belieka ugdyti kantrybę ir laukti..

Taigi rojus ir pragaras egzistuoja mumyse

Mes patys kuriame ir saugome savo karmą- savo gerų ir blogų darbų įrašus, gerų ir blogų minčių ir net ketinimų įrašus. Subtiliajame pasaulyje galioja truputį kitokie principai.

Gal ne kiekvienas žino, kad susilaikyti nuo kažkokio blogo poelgio dar nereiškia, neprisidaryti sau bėdos, neprisikurti blogos karmos. O mintys iki to blogo poelgio, emocijos, mūsų jausmai, vaizduotė kurie dirbo ir lydėjo mus kažkokiame keršto ar blogio etape?

Puiku, jeigu sugebėjome sustoti ir nerealizuoti savo piktų kėslų, jeigu susilaikėme nuo kažkokio asmens įžeidimo ar veiksmų verčiančių kentėti, galbūt sirgti, gal būt kažką prarasti kitą žmogų.

Tačiau tai tik paskutinis žingsnelis nuo kurio mes susilaikėme, o visas kelias iki tol buvo nueitas.Tad labai svarbu susilaikyti nuo piktų emocijų, jausmų, minčių, nesinešioti nuoskaudų ar kažkokio patirtos neteisybės jausmo, o visa tai transformuoti į gėrį.

Bet kokie mūsų jausmai į kažkokią skaudžią patirtį - jau atsakas energijų pasaulyje

Pagalvojau kažką pikto- ir jau ši mintis išskrido. Taigi energetiniame plane veiksmas jau įvyko. Panorėjau, kad kažkam nesisektų- ir šis noras jau išleistas į pasaulį, į erdvę su mūsų energija… Ir visa tai kaupiasi mumyse. Kuriame kažką blogo ne kitiems, bet visų daugiausia sau..

Suprasdami karmos mechanizmą, turėtume stengtis nebekurti blogio, nebeieškoti blogybių kituose, o pasistengti veikti taip, kaip svajojame patys, kad pasaulis mums atsilieps,-t.y. globos, mylės ir saugos, išpildys mūsų svajones.