Kaip rūpintis augintiniais užplūdus karščiams

Perkaitimas gali būti pražūtingas

Veterinarijos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete baigusi kretingiškė Agnė Petrulytė atkreipė dėmesį, jog, esant dideliems karščiams, svarbu, kad gyvūnas nebūtų ilgam paliktas įkaitintoje patalpoje.

„Pradėkime nuo to, jog automobilyje augintinio negalima palikti nė kelioms minutėms, kadangi ten temperatūra stipriai pakyla per itin trumpą laiką, o karštis jiems, kaip ir žmonėms, labai pavojingas.

Taip pat prieš paliekant gyvūną namie patartina uždengti langus, kad į vidų nepatektų tiesioginiai saulės spinduliai ir patalpos pernelyg neįkaistų, o svarbiausia – parūpinti jam vandens“, – įspėjo pašnekovė.

„Praktikos metu pasitaikė atvejis, kai šeimininkai atvežė šunį, kuris buvo paliktas namie ir perkaito saulėje, dėl to plaučiuose jam ėmė kauptis skysčiai. Deja, padėti šuniui buvo jau per vėlu ir jo išgelbėti nepavyko“, – liūdnai pasibaigusią istoriją prisiminė A. Petrulytė ir tikino, jog vasarą keturkojams pavojingiau gali būti viduje negu lauke.

Esant lauke svarbu pavėsis

Pašnekovė teigė, jog laisvai lauke lakstantys gyvūnai jaučia, kada jiems per karšta ir patys ieško pavėsio. „Jei gyvūnas laikomas aptvare ar yra pririštas prie būdos, būtina pasirūpinti, kad bet kuriuo dienos metu jis galėtų pasislėpti pavėsyje ir turėtų pakankamai geriamojo vandens“, – kalbėjo kretingiškė.

Esant dideliems karščiams, šunis reikėtų stengtis vedžioti ne kaitriausiu dienos metu, o anksti rytą arba vėlai vakare. Keturkojams, turintiems sveikatos problemų, o ypač širdies ydų, apskritai rekomenduojama kiek galima sutrumpinti pasivaikščiojimų laiką.

A. Petrulytė paaiškino, kad pirminėje perkaitimo stadijoje šuo ima lekuoti, darosi neramus, sunkiai sutelkia dėmesį: „Sunkesnėje perkaitimo stadijoje augintiniui gali pasireikšti vėmimas ar net traukuliai.“

Piktnaudžiauti ledais nerekomenduoja

A. Petrulytė teigė, kad, užplūdus karščiams, gyvūnai gali tapti pasyvesni, mažiau aktyvūs, prarasti apetitą. „Pastebėtina, jog šuo gali išbūti nevalgęs 3–4 dienas, ir tai jam nebus pavojinga, o net išrankiausias po tų kelių dienų atgaus apetitą.

Kačių virškinimo sistema kitokia – kad organizme neprasidėtų negrįžtami procesai, vedantys prie sveikatos problemų, jie negali badauti ir privalo valgyti keliskart per dieną“, – tikino dvidešimt penkerių kretingiškė.

Pati 5 suaugusius ir 4 mažus šuniukus auginanti gyvūnų mylėtoja teigė savo augintinius maitinanti žalia mėsa ir karštomis dienomis ją paprasčiausiai duodanti šaltą, neatlaidintą. „Jei šuns apetitas sumažėjo, jam galima duoti šiek tiek arbūzo ar kitų jam nepavojingų maisto produktų.

Prieš duodant sausą ėdalą tiek šunims, tiek katėms, galima jį sudrėkinti vandeniu ir įmaišyti uogų, taip augintinis gaus ir papildomą kiekį vandens“, – kaip per karščius galima koreguoti augintinio mitybą, paaiškino mergina.

Pašnekovė teigė, jog retkarčiais augintiniui galima leisti atsigaivinti mažu gabalėliu ledų, tačiau tuo piktnaudžiauti nerekomenduoja. „Yra daug įvairių būdų, kaip galima padėti gyvūnams atsigaivinti. Visų pirma, yra tam skirti guminiai vėsinamieji kilimėliai, kuriuos užtenka palaikyti šaldytuve, o vėliau ant jų atsigulęs augintinis galės mėgautis malonia vėsa.

Taip pat galima ledukams skirtose formelėse sušaldyti trintų uogų ir vaisių šerbeto – tai padės keturkojams ne tik atsigaivinti, bet ir gauti vitaminų“, – patarimais dalinosi A. Petrulytė.