Kaip pasikeistų mūsų gyvenimas, jei Žemė iš tiesų būtų plokščia?

Viena populiariausių konspiracijos teorijų pasaulyje teigia, kad Žemė yra plokščia, o ne apvali.

Šio mąstymo šalininkai tiki, kad NASA ir visų šalių vyriausybės susimokė prieš žmones, slėpdami kitus žemynus, esančius už Antarktidos.

Nors ir žinome, kad tai nėra tiesa, visgi, kaip atrodytų gyvenimas plokščioje Žemėje?

Plokščios Žemės draugija įsteigta 2009 m. sparčiai plečiasi ir pritraukia naujų narių.

Pagrindinis jų tikslas yra paneigti visus turimus įrodymus apie apvalią Žemės formą.

Jų teigimu, Žemė yra disko formos, kurios viduryje – poliarinis ratas, o kraštus apjungusi milžiniška Arkties ledo siena.

Tokiame pasaulyje Saulė ir Mėnulis yra 51 km.sferos, judančios apskritimais virš Žemės. Panašiai juda ir žvaigždės – tarsi išsiūbuoti dideli prožektoriais virš mūsų galvų.

Visgi, yra dauguma aspektų, kurių plokščiažemininkai nėra apgalvoję, arba jų pozicijos šiais klausimais išsiskiria.

Gravitacija

Sferinėje Žemėje gravitacija vienodai veikia objektus, nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje jie būtų.

Kad Žemė įgautų plokščio disko formą, gravitacija – tokia, kokią mes ją pažįstame, – neturi daryti jokio poveikio. Jei ji veiktų, netrukus planeta vėl taptų sferoidu.

Galbūt plokščia Žemė apskritai neturėtų jokios gravitacijos, nes, remiantis matematiko ir fiziko Jameso Clerko Maxwello 1850-aisiais atliktais skaičiavimais, tikrosios gravitacijos sąlygomis kieto disko pavidalo Žemė būtų neįmanoma.

Labiau tikėtina prielaida – plokščioje Žemėje gravitacija viską trauktų į disko centrą – Šiaurės ašigalį.

Pasak Kolumbijos universiteto Lamont-Doherty Žemės observatorijos geofiziko Jamesp Daviso, kuo toliau nuo Šiaurės ašigalio, tuo horizontalesnė gravitacinė trauka į centrinį disko tašką.

Tai sukeltų chaosą visame pasaulyje, tačiau palengvintų Olimpinių žaidynių šuolio į tolį rungtį.