Jeigu keičiasi vienas poros narys, pasikeis ir kitas

Be to, svarbu turėti galvoje, kad kojos, apautos tais bateliais, keičiasi, vystosi, auga. Apavą keisti tenka ir dėl pasikeitusio dydžio, ir dėl fasono, o neretai skirtingoms situacijoms reikalingas skirtingas apavas.

Jeigu vienam nekomfortiška, tai ir kitam negerai. Ir kad abiem būtų gerai, kažkuris iš jų pirmas ryžtasi pokyčiams, naujovėms.

O kitas atitinkamai reaguoja, dalyvauja priimant sprendimus, renkantis tai, kas labiausiai tinka ABIEM.

Kam apskritai žmonėms reikalinga pora? Toks gyvenimo būdas jiems užprogramuotas pačios prigimties. Mūsų kūnas sukurtas tokiu būdu, kad gautų informaciją apie save ir pasaulį iš išorės. Akys žvelgia į priekį ir į šalis.

Ausys irgi renka išorinę informaciją – akustinę. Kūnas per odą, taktilinius centrus, suvokia pasaulį per lietimą, pojūčius. Būtent išorės signalai yra apdorojami mūsų viduje, o paskui smegenys daro išvadas: saugu, komfortiška, tinkama ar netinkama ir t.t.

Toliau seka signalai, skatinantys mūsų veiksmus: stovėti vietoje ar bėgti, kalbėti ar tylėti, ilsėtis ar dirbti. O taip pat – likti su šiuo žmogumi, ar nelikti.

Susidaryti pilnavertę nuomonę apie save mums irgi ganėtinai sudėtinga. Informaciją apie save mes irgi gauname iš kitų, iš išorės.

Savivokai reikalingas mąstymas, specialūs įgūdžiai. Visa tai sudėtinga, sunku ir vis tiek negalime išsiversti be atgalinio ryšio su kitais žmonėmis.

Vaikystėje tai buvo tėvai, artimi žmonės. Suaugusiame gyvenime atsiranda draugai ir sutuoktiniai.

Kam to reikia? Kad turėtume nuolatinį atgalinį ryšį, kad jo dėka galėtume suvokti, kurioje vietoje likau pačiu savimi, o kurioje vietoje keičiuosi, augu ir vystausi.

O kartais mums reikalingas visiškai kitoks žmogus, negu mes patys. Tada mes matysime vienas kito skirtumus ir mokysimės iš vienas kito.

Dėl to visiškai neatrodo keisti visiškai skirtingų, kontrastuojančių tipažų deriniai: emocingas-ramus žmogus, aktyvus-pasyvus, intelektualus-sportiškas, vyras-moteris. Mes keičiamės ir mokomės vienas iš kito tų dalykų, kurių patys neturime ir kuriuos turi mūsų priešingybė.

Štai čia ir yra tasai dalykas, kurį priimta vadinti partneryste ar santuoka.