Išradingumas virtuvėje padės ne tik tausoti maistą, bet ir pradžiuginti savo gomurį

Nors žvelgiant į Lietuvą pastarųjų metų statistinės tendencijos ir nuteikia optimistiškai, tačiau tobulėti dar tikrai yra kur.

Atsižvelgdamas į tai, lietuviškas prekybos tinklas „Maxima" dalijasi keliomis nesudėtingomis idėjomis bei gudrybėmis, kurios besisukant virtuvėje leis dar labiau sumažinti bereikalingą maisto švaistymą.

Svarbus ir žmonių, ir verslo indėlis

„Maximos" Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė akcentuoja, kad sprendžiant maisto švaistymo problematiką svarbus yra kiekvieno – tiek verslo, tiek pirkėjų – indėlis.

Šiuo atveju pastarieji prie teigiamų pokyčių prisidėti gali atsakingai planuodami savo pirkinius.

„Kruopštus ir atsakingas planavimas leidžia optimizuoti pirkinių krepšelį ir padėti išvengti maisto švaistymo.

Be abejo, toks atsakingas elgesys yra ekonomiškai naudingas ir patiems pirkėjams.

Savo ruožtu mes kaip verslas taip pat suprantame, kad veikdami prekybos rinkoje nuolat turime galvoti apie tai, kaip veikti tvariai bei prisidėti prie maisto tausojimo.

Todėl noriai prisidedame prie įvairių iniciatyvų, bendradarbiaujame su partneriais ir ieškome įvairiausių sprendimų", – pasakoja E. Dapkienė.

„Maximos" atstovė detalizuoja, jog siekiant sumažinti išmetamų produktų kiekius prekybos tinklo parduotuvėse, darbo dienos pabaigoje visuomet taikomos nuolaidos šviežiam maistui, pavyzdžiui, sveriamai šviežiai mėsai ar žuviai, sveriamoms salotoms, nefasuotoms bandelėms, grilio vitrinos gaminiams.

Taip pat jau ne vienerius metus bendradarbiaujama su „Maisto banku", kuriam kasmet perduodama vartojimui tinkamų produktų už daugiau kaip 0,5 mln. eurų.

Be to, perdirbimui vien pernai buvo atiduota 11,5 tūkst. tonų maisto atliekų

Prieš išmetant – pagalvoti apie kitokius sunaudojimo būdus

Tuo metu „Maximos" Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė įsitikinusi, kad ekologija ir maisto tausojimas prasideda nuo kiekvieno žmogaus virtuvės.

„Kartais tikrai nutinka taip, jog nusiperkame daugiau produktų, nei reikia, o tuomet iškyla nerimas, ar spėsime viską suvartoti laiku.

Žinoma, čia svarbus pirkinių planavimas, bet jo nėra lengva išmokti.

Bet jei jau nutiko taip, kad maisto produktų galiojimas artėja prie pabaigos, visada galime sugalvoti alternatyvių būdų, kaip išsisukti iš padėties.

Pavyzdžiui, jogurtą galime panaudoti kaip pakaitalą grietinei, o pernokusius vaisius ar daržoves paversti gaiviais ir vitaminų kupinais kokteiliais", – pasakoja B. Baratinskaitė.

Anot maisto ekspertės, pasitelkus fantaziją bei keletą gudrybių, net ir kai kurių produktų galiojimo terminus nesunkiai įmanoma pratęsti: vaisiai ir daržovės šaldytuve noks lėčiau, šaltai laikoma duona ilgesnį laiką bus tinkama vartojimui, o sviestas bus tinkamas naudoti net ir ką tik ištraukus iš šaldiklio.

Pasidalijusi keletu nesudėtingų gudrybių, ta proga B. Baratinskaitė ne tik skatina surasti įvairesnių susikaupusio maisto panaudojimo būdų, bet ir dalijasi receptais, leisiančiais pajusti maisto tausojimo malonumus virtuvėje.

Bananų duona – visų mėgstamas skanėstas, kuriam puikiai tinka pernokę bananai

Reikės:

6 bananų;

2 kiaušinių;

125 g sviesto;

200 g cukraus;

1 a. š. vanilės ekstrakto;

200 g miltų;

1 a. š. kepimo miltelių;

1 a. š. kepimo sodos;

1 a. š. druskos.

„Patogiame inde iki kreminės masės suplakite sviestą su cukrumi.

Vieną po kito įmuškite kiaušinius ir gerai viską suplakite.

Vėliau kartu sudėkite ir bananus.

Suberkite visus kitus ingredientus ir gerai sumaišykite, kol masė taps vientisa.

Tuomet supilkite tešlą į kepimo popieriumi ištiestą kepimo indą ir kepkite apie 45 min.

Galiausiai, leiskite atvėsti ir supjaustykite norimomis riekelėmis.

Skanaus!" – linki „Maximos" maisto ekspertė.

„Panzanella" salotos – puikus būdas sunaudoti apdžiūvusį batoną

Salotoms reikės:

pusės pradėjusio džiūti prancūziško batono;

4 pomidorų (itin tinka rūšis „jaučio širdis");

1 ilgojo agurko; 

½ raudonojo svogūno;

20-25 šviežių ir smulkiai sukapotų baziliko lapelių bei keleto nepjaustytų papuošimui;

tarkuoto parmezano;

druskos ir šviežiai maltų pipirų.

Padažui reikės:

¼ puodelio alyvuogių al.;

1 š. raudonojo vyno acto;

druskos ir šviežiai maltų pipirų.

Įkaitinkite orkaitę iki 135 laipsnių.

Supjaustykite batoną į nedidelius kubelius ir tolygiai išdėkite į skardą su kepimo popieriumi.

Apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir kepkite, kol šie apskrus.

Vėliau leiskite jiems atvėsti.

Tuomet į nedidelį indelį supilkite alyvuogių aliejų ir actą, sudėkite druską ir pipirus bei visa tai gerai suplakite.

Tada smulkiai supjaustykite pomidorus, agurką, svogūną.

Dideliame dubenyje sumaišykite daržoves, duoną ir padažą.

Sudėkite pjaustytą baziliką ir patarkuokite parmezano bei viską lengvai sumaišykite.

Užbarstykite dar druskos ar pipirų pagal skonį ir nepamirškite papuošti pilnais baziliko lapais.