Išgyvenimai Argentinoje Simonai Burbaitei atnešė išsilaisvinimą: „Ši patirtis – didžiausia dovana“

O čia šią šalį pamatyti tokią, kokią ją regi vietiniai – alsuojančią tango ritmu. „Mes kalbėjome, kad esame tarsi viena maža šalis su savo kalba ir valiuta – niekas daugiau nekalba tos šalies kalba, ir niekas daugiau neturi jos pinigų. Tik mes.

Todėl perteikti kitiems tai, ką patyrėme ten, nėra taip lengva“, – šiandien šią neįtikėtiną patirtį apibūdina Simona. O kaip iš tiesų atrodė visų šių žmonių nuotykiai, jau visai netrukus, naujame ir sensacingame TV3 ir Go3 projekte „Tangomanai“, žiūrovai išvys ir patys.

Visi dalyviai – tarsi maža šeima, kalbanti tik jiems suprantama kalba

Prisiminusi vaikystę, Simona pasakoja, kad anksčiau ne tik lankė pramoginius šokius, bet ir dalyvaudavo su šiais šokiais susijusiuose konkursuose. Vėliau juos Simonos gyvenime pakeitė krepšinis, po to – dziudo.

Tačiau pastaraisiais metais Simoną vis dažniau galime pamatyti ir už didžėjaus pulto – tiek populiariausiuose šalies naktiniuose klubuose, tiek ir festivaliuose. Taip, palydimi muzikos, šokiai į jos gyvenimą grįžo ir vėl.

Daug grožio kūno judesiuose įžvelgianti S. Burbaitė pripažįsta, jog tai paskatino jos susidomėjimą šokių projektais. Vis dėlto kvietimas išvykti šokti tango į tolimąją Argentiną, buvo mažų mažiausiai netikėtas – žinoma moteris praleido nemažai laiko svarstydama, ar tam iš tiesų yra pasiruošusi.

„Kaip tik tuo metu mano gyvenime buvo labai daug įvykių – buvau pavargusi ir nežinojau, ar reikėtų leistis į dar vieną avantiūrą. Buvo aišku, kad tai pareikalaus daug jėgų, energijos, be to, esu perfekcionistė, ir jei jau ką nors nusprendžiu daryti, atiduodu tam visą širdį.

Tačiau supratusi, kad  šis projektas bus unikali patirtis, negalėjau praleisti tokios progos. Jeigu gyvenimas ją suteikia, vadinasi, reikia tai priimti“, – pasakoja Simona.

S. Burbaitės gyvenimą kasdien seka tūkstančiai sekėjų socialiniuose tinkluose. Čia ji žmones pritraukia savo nepriekaištingu stiliaus pojūčiu, meile sportui, dar didesne aistra muzikai, ir, žinoma, kelionėmis – pastarosioms moteris yra neabejinga.

Simona neslepia – tai, kad šis šokių projektas vyko tolimojoje Argentinoje, skambėjo taip unikaliai, jog tapo viena iš priežasčių, paskatinusių ją šią avantiūrą įsileisti į savo gyvenimą.

Emocijos, kurias patyrė ten, už daugybės tūkstančių kilometrų, Simonos atmintyje gyvos iki šiol. „Visas kelionės procesas buvo vienas didelis atradimas: tiek repeticijos, tiek gyvenimas kartu su dalyviais ir filmavimo komanda.

Mes kalbėjome, kad esame tarsi viena maža šalis su savo kalba ir valiuta – niekas daugiau nekalba tos šalies kalba, ir niekas daugiau neturi jos pinigų. Tik mes.

Todėl perteikti kitiems tai, ką patyrėme ten, nėra taip lengva. Didžiausias atradimas buvo žmonės ir tai, kiek stiprybės kiekvienas iš mūsų turėjome atlaikyti daugybę treniruočių, repeticijų ir filmavimų“, – pasakoja ji.

Lemtingas mamos patarimas

Kadangi kiekvienam dalyviui tango buvo naujiena, iššūkiai visus juos pasitiko ir Argentinoje. Simona – ne išimtis.

Tačiau ją išlaisvino ne tik puikus šokių partneris, kuris kiekvienam pasirodymui sugalvodavo vis kitokį Simonos amplua ir priversdavo išlipti iš komforto zonos, bet ir lemtingi mamos žodžiai.

„Savo partnerių nežinojome iki pat tos sekundės, kol nenusileidome į Buenos Aires. Žinojome tik tiek, kad tai bus profesionalai, kuriems iki mūsų reikės nusileisti – juk buvome nulinukai (šypsosi).

Per pirmąjį pasirodymą šiek tiek sudegiau, nes per daug galvojau apie pagrindą, ir per mažai apie žingsnius, emocijas. Atsimenu, labai ant savęs supykau, galvojau, ką aš čia išvis veikiu?

O tuomet įvyko lūžis – užsispyriau nepasiduoti ir supratau, kad reikia mėgautis, nebijoti atsipalaiduoti. Pagelbėjo ir mamos žodžiai: „Šok taip, tarsi šoktum gražiausią savo gyvenimą“, – prisimena ji.

Jau netrukus šis mamos palinkėjimas tapo realybe, o šiandien visa tai, ką išgyveno Argentinoje, Simona vadina jausmu, panašiu į magiją.

„Emocijos Buenos Airėse buvo magiškos: kasdien jauteisi kaip filme, nes net ir važiuojant taksi, grodavo tango muzika. O jau netrukus tu ir pats darai pasirodymus gatvėje, žmonės tave stebi.

Jausmas buvo toks, tarsi tave kažkas būtų ištraukęs iš realybės, leidęs ten pabūti ir tuomet vėl sugrąžinęs atgal. Ši patirtis buvo didžiausia dovana“ – atvirauja ji.

Galbūt todėl su savimi į Lietuvą Simona parsivežė ne vieną muzikinę plokštelę, kuri leido nuo tango nenutolti ir toliau.

„Iš naujo pamilau tango muziką – dabar ją girdžiu visai kitaip, nei prieš kelionę. Klausai šių plokštelių ir jauti nostalgiją, nes buvai įpratusi kiekvieną dieną pagal tokią muziką šokti.

Nors repetuodavome po 12 valandų ir daugiau, nuolat vyko filmavimai ir poilsiui beveik neturėjome laiko, tačiau ilgiuosi ten sutiktų argentiniečių, o ypač savo partnerio, su kuriuo tapome labai geri draugai.

Man šis šokis visuomet buvo vienas iš gražiausių, todėl vis dar netikiu, kad turėjau galimybę ne tik mokytis jį šokti su profesionaliu tango šokėju, bet ir kartu atlikti pasirodymus tango gimtinėje“, – sako S. Burbaitė.

Kaip prisimena Simona, pasibaigus kelionei, kiekvienas projekto dalyvis sulaukė ir gražaus palinkėjimo – nepaleisti tango bei šiuo šokiu mėgautis ir toliau.

„Jei tango atėjo į gyvenimą, vadinasi, reikėjo tai įsileisti. Visada sakau, kad niekas nenutinka be reikalo, ir už šią patirtį esu be galo dėkinga.

Projektas atnešė daug dalykų, ir, turbūt, dar reikės laiko, kad patys juos sau įsivardintume, nes kiekvienas viską išgyveno labai skirtingai. Prieš atvykstant į Argentiną šiek tiek jautėsi, kad visi buvome tarsi savame burbule – bijojome parodyti tikras emocijas.

Tačiau pati įsitikinau, kad tango išlaisvina – jis emocionalus, aistringas, turi charakterį. Tad natūraliai ir pats sau leidi šokant išgyventi visus jausmus“, – pasakoja Simona.