Išbraukiau iš gyvenimo žmones, kurie neturi man laiko, ir pajutau palengvėjimą

Ar žinote tą nedidelę grupelę mylinčių ir rūpestingų draugų, kurie visada šalia, kad ir kas nutiktų?

Tai va, aš buvau toks žmogus.

Visada gyvenau pagal taisyklę, kad draugyste, kaip ir gėlėmis, reikia gerai rūpintis – tik tokiu atveju ji pražys.

Kitaip santykiai išdžius ir labai greitai pražus.

Tad visada negailėjau jėgų draugystei palaikyti.

Visada norėjau būti šalia žmonių, kuriuos myliu.

Deja, ne visada jų reakcija buvo adekvati.

Tačiau vis sau kartojau – „elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad jie elgtųsi su tavim“.

Tie, kuriems lemta būti tavo gyvenime, bus šalia.

Tavo šviesa būtinai pritrauks jos vertus žmones.

Visa tai tęsėsi tol, kol vieną gražią dieną pagaliau supratau, kad dalinu save ne tiems žmonėms.

Pagaliau pamačiau tiesą, kuri buvo man prieš akis visus šiuos prakeiktus metus.

Suvokiau, kad visą tą laiką tiesiog apgaudinėjau save.

Žmonės ne visada elgiasi su tavim taip pat, kaip tu elgiesi su jais.

Kai kurie jų lieka su tavim tik tam, kad galėtų naudotis tavo gerumu.

Jie atsiranda tik tada, kai jiems ko nors reikia.

Taigi, atlikau nedidelį eksperimentą.

Nustojau skambinti.

Nustojau lankytis svečiuose.

Visiškai dingau.

Tiesiog norėjau pažiūrėti, kiek „mirusių augalų“ laisčiau ilgus metus.

Žiauri realybė mane tiesiog pribloškė.

Ji sudaužė man širdį, bet mainais kai ką supratau apie mane supančius žmones.

Tada pagaliau ryžausi susiimti ir išbraukti iš gyvenimo žmones, kuriems aš visai nerūpiu.

Reikėtų pabrėžti, kad daugelį iš jų laikiau savo tikrais draugais.

Po viso to pajutau tikrą palengvėjimą.

Draugystė – tai gatvė su dvipusiu eismu.

Negalite tikėtis ką nors gauti, jeigu nieko neduodate mainais.

Tai – gyvenimo taisyklė.

Jeigu žmogus jums iš tikrųjų rūpi, būsite šalia nepriklausomai nuo savo užimtumo.

Kai ką nors myli, atsikalbėjimų negali būti.

Jūs rūpinatės brangiu žmogumi, nes patys to norite.

Ir visoje Žemėje nėra tokios vietos, kur norėtumėte atsidurti labiau negu čia su draugu, kuriam jūsų reikia.

Taigi, nusprendžiau, kad gana atiduoti save žmonėms, kurie nemoka to vertinti.

Esu verta, kad mane suptų draugai, kurie mane nuoširdžiai myli ir gerbia.

Man nusibodo gelbėti santykius, kurie, deja, buvo mirę iš pat pradžių.

Nusibodo būti šalia žmonių, kurie niekada neturi man laiko.

Nusibodo visą laiką apsimesti, kad viskas gerai, kai akivaizdžiai taip nėra.

Nusprendžiau, kad daugiau nebeleisiu žmonėms piktnaudžiauti mano gerumu.

Neturiu tiek laiko, kad švaistyčiau jį žmonėms, kurie nenori manęs mylėti taip, kaip aš myliu juos.

Išbraukiu iš savo gyvenimo tuos, kurie skaudina, ignoruoja, palieka sunkiais momentais, bet atsiranda, kai prireikia mano pagalbos.

Pasirinkau turėti vieną ištikimą, rūpestingą draugą, kuris mane iš tikrųjų myli, o ne švaistyti savo gyvenimą žmonėms, apsimetantiems draugais dėl naudos. Kokybė svarbiau už kiekybę – visur ir visada.