Instagraminis miestas, arba Mėlynasis Maroko perlas

„Šiaurės Afrikos valstybė Marokas - tai šalis, pilna stebuklų lyg toje rytietiškoje pasakoje apie tūkstantį ir vieną naktį. Vienas iš tų stebuklų - Mėlynuoju Maroko perlu vadinamas Šefšaueno (Chefchaouen - prancūzų k.) miestelis Rifo kalnų apsuptyje“, - apie išskirtinio grožio miestą Maroke pasakoja klaipėdietė žurnalistė Jolanta Beniušytė.

Po Maroką ji keliavo šį pavasarį. Šefšaueną aplankė jau pasisvečiavę mieste prie Atlanto vandenyno - Kasablankoje, ir šalies sostinėje Rabate.

"Ne visi turistų autobusai užsuka į šį atokų miestelį Šiaurės Maroke, nors jį aplankyti tikrai verta. Balandį, kai lankėmės Maroke, turistų po pandemijos ir dar neįsisiūbavus sezonui buvo mažai. Be to, gyvesnę prekybą bei kavinių šurmulį ribojo musulmonų tradicija - ramadanas, kai negeriama, nevalgoma nuo saulės patekėjimo iki jos nusileidimo.

Tačiau marokiečių svetingumui ramadanas įtakos nedaro, atvykę visad būsite pavaišinti saldžia ir stipria šviežių mėtų arbata, skaniu maistu", - pasakojo J. Beniušytė.

Nakvynei Šefšauene ji pasirinko jaukų šeimyninio verslo viešbutuką kalno papėdėje su terasa, nuo kurios atsivėrė mėlynojo miesto panorama.

"Naktyje pasigirdo vieniša fleitos melodija, skambanti toli per kalnus ir suteikusi miesteliui paslaptingumo skraistę. Po įspūdingo saulėtekio kalnuose ir skanių pusryčių, paragavus ir vietinio ožkų pieno sūrio, su gidu Mohamedu išėjome pasivaikščioti po mėlynąjį miestą.

Mūsų gidas kiekvieną dieną keitė aprangą, pritaikydamas ją to krašto, kuriame lankėmės, tradicijai. Šefšauene jis pasipuošė baltos ir mėlynos spalvų apranga - pagrindiniais miestelio atspalviais.

Į miestą mus lydėti prisistatė du dideli šunys. Maroko gatvėse daug šunų ir kačių, tikėtina, kad dalis jų benamiai, tačiau visais rūpinamasi, jie neatrodo badaujantys. O katės išvis lepinamos, joms leidžiama viskas", - prisiminimais dalijosi J. Beniušytė.

Pasak jos, dar niekada nebuvo tekę matyti tokio spalvingo miesto: mėlyni, žydri ne tik namai, bet ir gatvės, durys, laipteliai, suoleliai, grindinys, langinės, gėlių vazonėliai...

"Mėlyna spalva visur aplinkui. Tokiame fone ypač sužiba kitos spalvos: geltona, balta, raudona... Miestas ne tik išdažytas mėlynai, bet ir išpuoštas ornamentais, čia nerasite vienodų durų, langinių.

Visu ryškumu mėlyname fone sužiba ir žydinčių gėlių žiedai, apelsinmedžiai.

Kai kur ant sienų iškabinti rankų darbo kilimai, šalikai, kiti šio krašto nagingų audėjų dirbiniai dar labiau sustiprina miestelio ryškumą", - pasakojo žurnalistė.

Suprantama, kad visi turistai skubėjo darytis savo mėlynąjį kelionės nuotraukų albumą. Anot gido Mohamedo, Šefšaeunas turi fotogeniškiausio šalyje ar „Instagram“ miesto statusą, čia atvyksta padirbėti fotografai, menininkai.

Dar niekada nebuvo tekę matyti tokio spalvingo miesto: mėlyni, žydri ne tik namai, bet ir gatvės, durys, laipteliai, suoleliai, grindinys, langinės, gėlių vazonėliai...

„Miesto gyventojai stilingi, irgi stengiasi išsiskirti savo aprangos spalvingumu: moterys nevengia raudonos, geltonos spalvų, vyrai susisuka ryškesnius tiurbanus. Žmonės malonūs, šypsosi pakalbinti. Beje, berberų kalba “labas„ yra “labes", - prisiminė J. Beniušytė.

Pasak jos, Šefšauenas turi nenusakomą jaukumo aurą: gera klaidžioti tuščiomis siauromis mėlynomis gatvelėmis, už kampo vis stebint naujus spalvų derinius ar nuo kalnų į gatvę svyrančius debesis.

Jai ypač įstrigo keli matyti epizodai: kalnų upelyje kilimus skalbančios moterys, ramiai kavinėje sėdintis jaunuolis su kate ant stalo, būrelis gatvėje besišnekučiuojančių vyrų keistais lyg nykštukų apsiaustais su smailais gobtuvais ir ilgais skėčiais rankose.

„Pasirodo, vietos gyventojai berberai mėgsta iš kupranugario ar avies vilnos nuaustus ilgus apsiaustus - dželabus. Jie gerai apsaugo nuo vėjo ir drėgmės, nes net ir Afrikoje balandį, ypač kalnų apsuptyje, tikrai nešilta. Dželabai praverstų ir mums, Lietuvoje, kai laukiama vasariška šiluma vis neateina“, - juokavo žurnalistė.

Be kita ko, Šefšauenas garsėja ir ožkos sūriais bei avies vilnos gaminiais, įspūdingais audiniais ir kilimais, ant kurių puikuojasi originalūs ir puošnūs ornamentai, piešiniai. Vienas lankomiausių objektų mieste - senovinė tvirtovė. Tai aštuonkampis minaretas, turintis vienuolika dantytų bokštelių. Ši tvirtovė pastatyta dar XV a., o viename iš bokštelių įsikūręs etnografinis muziejus.

"Jau išvažiavę iš miestelio, sustojome pasigėrėti jo panorama iš tolo. Išties - mėlynas perlas kalnų papėdėje.

O dabar svarbiausias klausimas - kodėl mėlyna spalva yra Šefšaueno vizitinė kortelė? Anot mūsų gido, daugiau kaip prieš 500 metų į šią vietovę atvykę žydai ėmė dažyti namų sienas mėlyna spalva, nes ji labiausiai priminė ryšį su dangumi ir Dievu.

Mėlynos spalvos daug ir kitose Maroko vietovėse, ornamentuose, amatininkų dirbiniuose, bet Šefšauene jautiesi lyg mėlynoje dieviškoje jūroje.

Beje, mėlynai išdažyti paviršiai beveik netepa, o jei išsitepei, mėlyni dažai lengvai išsiplauna. Akivaizdu, kad prieš kiekvieną turizmo sezoną vietos gyventojai gerai prasieina miesto gatvėmis su mėlynų dažų kibirėliais - juk turistai yra bene pagrindinis jų pajamų šaltinis", - įdomų pasakojimą apie Mėlynąjį Maroko perlą užbaigė J. Beniušytė.

Jolantos BENIUŠYTĖS albumo nuotr.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder