Ikrai – delikatesas ne kasdienai: dietologė pataria skanauti juos saikingai

XIX amžiuje ikrus iš Rusijos imta pamažu vertinti ir Europoje, nors iki tol juos vadindavo tiesiog „žuvies kiaušiniais“ ir paprasčiausiai išmesdavo kartu su žuvies atliekomis.

Praėjusio amžiaus pradžioje ikrus, atvežamus iš Irano, ėmė itin vertinti prancūzai, o vėliau, senkant žuvies ištekliams, jie tapo deficitiniu delikatesu. „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės nuomone, ikrai nėra supermaistas, kurį reikėtų būtinai įtraukti į dienos racioną, bet retkarčiais jais galima paįvairinti savo mitybą. 

Ikrų nauda sveikatai

Senuose filmuose dar galima pamatyti, kaip pasiturinčių žmonių namuose ikrai kabinami šaukštais, tačiau tikrovėje tokią puotą retas galėdavo sau leisti ne dažniau kaip porą kartų per metus. Tiek raudonųjų, tiek juodųjų ikrų maistinė vertė daug nesiskiria, tiesiog raudonieji – tai lašišinių žuvų kiaušinėliai, o juodieji – eršketinių. Pastarųjų populiacija taip sumažėjo, kad jų gaudymas oficialiai uždraustas.

Anot „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, ikrai – puikus B grupės vitaminų (ypač vitaminų B1 ir B12) šaltinis, taip pat jie vertinami dėl Omega-3 riebalų rūgščių. „Tačiau vertėtų nepamiršti, kad, priklausomai kur ir kokios žuvys buvo pagautos, jos daugiau ar mažiau savyje linkusios kaupti sunkiuosius metalus, tad ir ikruose – taip pat.

Be to, 100 gramų ikrų yra net 1,5 gramų druskos – tai žmogaus, kuris nori sveikiau matintis visos dienos norma. Dėl suvartotinų kiekių mokslininkų nuomonės išsiskiria – dažniausiai teigiama, kad nereikėtų viršyti 50 gramų per dieną, bet aš sutikti negalėčiau – tai labai individualu. Kita vertus, kasdien ikrų šaukštais tikrai nekabiname – tai labiau proginis delikatesas“, – sako gydytoja dietologė.

Klasikinis sumuštinis su ikrais paprastas: balta duona, sviestas, ikrai. Tačiau gydytoja dietologė mano, kad jei norime sveikiau gyventi, reikėtų kai kuriuos įpročius keisti: „Dažniausiai pasiimame iš aukščiausios rūšies miltų keptos duonos riekelę, tepame sviesto ir užberiame ikrų. Tokiame sumuštinyje tėra vienas vertingiausias dalykas – ikrai, bet jų tik keli žirneliai.

Tad siūlyčiau pabandyti ikrus skanauti su įvairių daržovių: agurkų, cukinijų, pomidorų riekelėmis – išbandysite pačius įvairiausius skonių derinius, o ir nauda sveikatai bus kur kas didesnė“, –  rekomenduoja E. Gavelienė.

Kaip juos laikyti namuose?

Dažnai kyla klausimas: kiek galima nepradarytą ar pradarytą ikrų stiklainiuką ar skardinėlę laikyti šaldytuve? Ar tai itin gendantis produktas? Prekybos tinklo „Rimi“ kokybės vadovė A. Čudinienė paaiškina: „Nepradarytas skardines šaldytuve galima laikyti iki metų, bet jei ikrus pirkote stikliniame inde, neatidarytą ji laikykite šaldytuve ne ilgiau kaip 4 mėnesius.

Jei įsigijote ikrų  metalinėje skardinėlėje ir atidarę jų iškart nesuvartojote, reikėtų perdėti juos į stiklinį indelį su dangčiu, taip pat į stiklines talpyklas reikėtų suberti ir nusipirktus sveriamus ikrus – taip jie šaldytuve galės išbūti iki savaitės.Atidarytos stiklinės ir plastikinės pakuotės šaldytuve gali išlaikyti produkto kokybę ne ilgiau kaip 3–5 dienas. Kambario temperatūroje ikrai laikomi ne ilgiau kaip 24 valandas.“ 

Ikrus namuose galima ir užšaldyti, tačiau svarbu nepamiršti tai daryti tinkamai. „Šaldymas rekomenduojamas tik tuo atveju, jei nėra kitų galimybių, nes šaldiklyje ikrai gali susproginėti ir prarasti naudingų savybių. Griežtai nerekomenduojama atitirpinti ikrų ir vėl užšaldyti.

Jei vis tiek nutarėte dėti indą su ikrais į šaldiklį, prieš tai padalinkite jį porcijomis į kelias pakuotes, šaldymui naudokite specialius maisto maišelius, o kad ikrai nevirstų ledo gabalėliu, pirmiausia pašalinkite drėgmės perteklių virtuviniu rankšluosčiu. Jei laikomasi rekomendacijų, produktą šaldiklyje galima laikyti ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Be to, visada skaitykite informaciją, nurodytą produkto ženklinimo etiketėje“, – rekomenduoja specialistė.

A. Čudinienė taip pat primena: „Mūsų įmonė vadovaujasi tvarios žuvininkystės principais, todėl neprekiaujame žuvimi ar jūrų gėrybėmis, kurios Pasaulio gamtos fondo žuvies ir jūrų produktų vadovuose pažymėtos raudonai. Atrinkdami asortimentą prisidedame prie žuvų išteklių išsaugojimo bei skatiname įstatymų paisančią žvejybą“.