Į sceną sugrįžtanti Justė Arlauskaitė-Jazzu: „Mano koncertai niekada nebūna tokie patys“

Justę Arlauskaitę-Jazzu kalbina Laura Kešytė.

Mintimis nusikelkite į vasaros vidurį, „Midsummer Vilnius“ festivalį. Įsivaizduokite, kaip lipate į sceną, akimis susitinkate su žiūrovais, tą momentą, kai lieka paskutinė daina, tą glėbį, kuris jus apkabina po koncerto... Ką jaučiate?

Tai bus pirmas mano koncertas po labai ilgos, beveik metų pertraukos. Paskutinį kartą į sceną lipau dar laukdamasi Majaus. Sugrįžti po pertraukos – visada sunkiau. Tiek emociškai, tiek fiziškai. Reikia atitinkamai ruoštis, todėl labai daug ką darau jau dabar!

Man šis koncertas bus ypatingas. Jame pirmą kartą apsilankys mano sūnus! Jau ne tik girdės mane, būdamas pilvely, bet ir pamatys. Pirmą kartą į sceną žengsiu būdama mama!

Labai pasiilgau šio festivalio ir Valdovų rūmų auros. Man tai yra svajonių koncerto vieta. Dvasinga, istorinė, be galo graži, meniška. O dar tos vasaros naktys..! Bus nuostabu.

Ką išgirsime jūsų pirmajame koncerte? Gal galite atskleisti ir daugiau pasirodymo detalių?

Mano koncertai niekada nebūna tokie patys. Niekada nerepetuoju, ką sakysiu. Viskas vyksta spontaniškai. Vietoje gimsta improvizacijos, gyvenimiški pasidalinimai, juokas ir ašaros.

Klausytojai tikrai išgirs didžiausius mano hitus ir naujausią kūrybą. Nors pristatyti naują medžiagą yra jautrus momentas kiekvienam kūrėjui, bet šiame festivalyje renkasi tikri melomanai, todėl kažkaip visai ramu (šypsosi). O kokia bus scenografija ir kostiumai – lai lieka nuostaba ir paslaptis.

© Morta Lembutė

Kokiame gyvenimo etape parašėte naujas dainas? Kaip jos rašosi šiandien?

Jei taip atvirai, turiu parašiusi kokius keturis albumus, ir jie vis pildosi naujomis dainomis! Sunku pasakyti retrospektyviai, kada kuri gimė. Kai kurios – dar prieš karantiną, kitos  –besilaukiant.

Visai neseniai pradėjau kurti ir vėl. Ilgai nesupratau, kaip dainas rašyti iš meilės ir džiaugsmo, o ne iš vyno ir skausmo. Atrodo, raktą jau radau (šypsosi).

Gimus sūnui, galbūt kitaip pradėjote jausti muziką? Seniau rašytos dainos įgavo naujų  atspalvių, kontekstų?

Oi, tikrai taip. Prisimenu pirmąjį koncertą su juo pilve. Dainuoju „Po Mano Oda“, ir suprantu, kad žodžiai „po mano oda kvėpuoji tu“ įgavo tiesioginę prasmę! Kaip pradėjau verkti, o iš paskos visa salė... Buvo nerealiai jautru ir gražu, taip žmogiška.

Tada dainuoju „Dumblas“, kur yra tekstas „Bet niekas nesvarbu, kai kūnai du, o siela viena“. Vėl įkritau į ašaras ir nuostabą! Labai jautrios akimirkos, išties.

Kaip atrodo jūsų šiandieninė kūrybinė erdvė? Kada kuriate, repetuojate?

Kad sukurčiau dainą, man nereikia sėdėti prie kompiuterio, studijoje. Užtenka apsikabinti Majų ar išeiti pasivaikščioti į mišką. Tada prisėdu prie pianino ir lekiu pas Faustą Venckų į studiją.

Nebegaliu sėdėti naktimis, kaip senais laikais. Dabar esu ne tik dainininkė, bet ir mama. Taip ir laviruoju. Ir tai yra geriausia, kas man galėjo nutikti (šypsosi).

Kalbant apie leidybines naujienas – singlus, klipus, albumus, kokie artimiausi planai?

Jau netrukus išeis naujas singlas su video klipu! Super seksi ir šiek tiek netikėtame mano amplua (šypsosi). Rudenį žadu išleisti naują albumą ir neilgai trukus – dar vieną. Jaučiuosi pasikrovus ir pasiruošus dideliems darbams.