Į lietuvių pamėgtą poilsio šalį pažvelgė kitaip

"Keliavome spalio mėnesį. Norėjosi keliauti iki Armėnijos pasienio, tačiau paskaičiavę, kad tai būtų ne kelionė, bet bėgimas, o kelionei galėjome skirti 9 dienas, nusprendėme apkeliauti tik pusę jos.

Kelionės startas buvo Stambule, kuriame praleidome porą naktų, apžiūrėjome miestą, pradėjome pažindintis su vietine kultūra.

Toliau akys vedė į sostinę, Ankarą. Tačiau, kaip ir patys turkai sakė, be skanaus maisto Ankaroje nieko įdomaus nerasite. Iš tiesų taip ir buvo, miestas labai nenustebino, o maistas buvo skanus.

Kitą dieną patraukėme link Kapadokijos. Pakelėje sustojome prie druskų ežero, teko matyti interneto platybėse ežero didumą ir raudonumą nuo druskų. Bet atvykę radome tik didelę druskos ir smėlio dėžę su keliomis balomis...

Nesu mėgėjas visų viešbučių ar nakvynių vietų pasirinkti prieš kelionę, o mieliau renkuosi kelionės metu, važiuojant į tą miestą, kuriame planuojame miegoti. Renkuosi tokį variantą, kadangi nenuspėjami sprendimai kartais gali būti įdomesni, negu iki galo suplanuota kelionė.

Kapadokijoje radome dar nematytus vaizdus, miestas uolose, smėlis... Jautiesi lyg dykumoje... Tik kad tokios Turkija neturi. Čia viešbutį rezervavau dar prieš kelionę, kadangi šioje vietoje juos graibsto kaip gerai nukainuotas prekes. Viešbutį rinkausi gerą, norėjosi, kad paliktų įspūdį. Viešbutis buvo su terasa, kad žmonės galėtų pasidaryti tradicinę tos vietos nuotrauką, su daugybe oro balionų fone. O maistas... Kiekvieną dieną atrodė, kad jis vis skanesnis.

Kėlėmės anksti ryte, ruošėmės ir važiavome į oro balionų kėlimo vietas. Vaizdas buvo iš tiesų įspūdingas: kylantys šimtai oro balionų, kabrioletai fotosesijoms, daugybė žmonių ir daugybė fotografų.

Po pakilimo skubėjome į viešbučio terasą padaryti tradicinės instagramo nuotraukos. Bet tik atvykę supratome, kad dėl vėjo visi oro balionai yra kitoje pusėje...

Toliau judėjome link Adanos - tai miestas, kuriame atsirado Adanos kebabai. Mieste apsigyvenome iš pažiūros tvarkingame viešbutyje, tačiau supratome, kad taip nėra. Pirmą kartą tikrai prašovėme su viešbučiu ir pusryčiais, bet Adanos kebabas ištaisė padėtį.

Vėliau leidomės į apačią, norėjome aplankyti Alaniją, Antaliją ir kitus kurortinius miestus. Apie juos lietuviams, ko gero, daug pasakoti nereikia, nes vienintelis geras dalykas ten buvo geras oras. Viešbučiai, maistas ir kiti dalykai - nepatiko.

Užtat keliaudami palei pakrantę atradome nuostabų miestelį - Kas. Ten maistas ir vaizdai - pasakiški, jautiesi lyg Italijoje: akmeniniai laiptai, vijokliai, seni namukai, jachtos... Tiesiog pasaka. Tikrai labiau verta važiuoti į šį miestelį, negu atostogauti Antalijoje ar kitam panašaus lygio mieste.

Užsukome ir į Pamukalę aplankyti mineralinių baseinų, tačiau dėl didelio turistų skaičiaus vaizdas nebeatrodė toks įspūdingas. Bandžiau fotografuoti su skraidančiu dronu, tačiau po 20 min. skraidymo apsauga liepė jį nuleisti.

Galiausiai vėl grįžome į Stambulą, ten aplankėme ir išragavome viską, ko nespėjome per visą kelionę.

Kelionės metu aplankėme gana daug miestų ir miestelių, kurių nepaminėjau, sutikome daugybę žmonių, net susiradome draugų. Kelionėms rinktis Turkiją manau tikrai verta, net vien dėl maisto...

Beje, mes keliavome nuomuotu automobiliu. Nuvažiavome apie 3 000 km. Iš viso mašinoje praleidome apie 40 valandų", - pasakojo keliautojas.

Kėlėmės anksti ryte, ruošėmės ir važiavome į oro balionų kėlimo vietas. Vaizdas buvo iš tiesų įspūdingas: kylantys šimtai oro balionų, kabrioletai fotosesijoms, daugybė žmonių ir daugybė fotografų.