Šiame kūrinyje dainuoju apie santykius ištiktą krizę, visi su tuo anksčiau ar vėliau susiduriame. Kalbu apie situaciją, kai rodos viskas nebepakeliama o mes neriame dar gilyn į tamsą iš kurios dar sunkiau pakilti į šviesą, kalbu apie momentus, kai būdami santykiuose tampame egoistais ir galvojame tik apie savo jausmus ir savijautą.
Šiuo kūriniu noriu pasakyti žmonėms, kad visko nutinka dvejų žmonių santykiuose, mes visi klystantys, esame gi žmonės ir, kad tos klaidos yra nepamatuojamos. Būkime atlaidesni vieni kitiems, ir džiaugsme ir skausme palaikykime vieni kitus, įsiklausykime...
Labai paprasta viską numoti ranka ir paleisti, o sugrąžinti tai kas jau prarasta ne visada pavyksta... Gyvenkite meilėje ir taikoje, nepaleiskite vieni kitų taip lengvai.
Rašyti komentarą