Gyvenimas pro langą: Kas pasakė - gyvenimas teatras?

Oi, mielieji, žiopsau pro langą ir galvoju - kaip pasiilgau teatro. Šiandien juk Teatro diena. Tokia saulėta išaušo. Pernykštei buvau nusipirkusi bilietus į Vilniaus mažąjį teatrą. Ketinau žiūrėti "Čia nebus mirties" Pauliaus Širvio biografijos motyvais. Trinktelėjo karantinas. Iš anksto vėl pirkau spalio mėnesiui. Vėl karantinas... Šiemet jis tebesitęsia...

Sveikinu teatrų bendruomenes su Padėkos kaukėmis, kurių teikimo ceremoniją vakar stebėjau internete. Kaip ir daugelis dėvėdama morzaraištį taip pasiilgau teatro. Gal labiau nei Justinas Marcinkevičius ilgėdavosi arklio.

O nuotaikai pakelti -  linksmas, nors buvo liūdna, Vaižganto laiškas apie "karantiną" per  potvynį Kaune. Taigi, Vaižgantas Bronei Klimienei, pasiuntinio Petro Klimo žmonai, į Paryžių rašė:
"Kaunas, 1926 m. kovo 10 d.
Brone!
Tu gi dievobaiminga moteriškė - pasimelsk, ar kurių galų, nes baigiame skęsti. Kaip prasidėjo potvynis 3-5 naktį, taip ir neslūgsta. Vytauto bažnyčioje ¾ metro vandens. Kazys liuosai važinėjas po bažnyčią didelėje laivėje. Gražieji mano altoriukai, mirkę mirkę, vandeniui senkant, žiojas ir špakliavimas byra.
Klebonijos namas jau 5 diena stovi kaip saloje - beprieinama su valtimis. Apačios gyventojai pp. Katelės, Imbrasai ir Aleknavičiai, viso 14 žmonių ir katinas, gyvena pas mane. Pridėk mūsų keturius žmones ir Kauką, tai viso esame trijuose kambariuose 20 gyvūnų. Mums, nepašlapus, gana linksma.

Vaizduokis tik, kokia įvairybė! Vienas kunigas ir profesorius, du studentai, 1 gimnazistas, 2 studentės, 3 valdininkai, 1 operos artistas, 1 mokytojas, 2 mažų vaikų, dvejetas galvijų, viena moteriškė paraližuota. Kas asmuo - tai tipas. O visi bezda ir kvėpuoja, tai oras, bra, toli gražu ne Nicėjos.

Blogiausias tai Aleknavičių katinas "pilsuckis", kurs labai riebus, labai nachalas, Kaukui nepasiduoda ir - visur šlapina. O smirda paskui, lyg būtų naftos prilaistyta. Jis galgonas ir mano sprazbą vyskupo kūrijai apšlapino. Tai ko tik manęs anafemai nepaskyrė už tokius darbus. Sekretorius Byla rengėsi kulkosvaidį pasiimti, jei aš tos sprazbos neatsiimsiu. Neatsiėmiau, palikau: tegul ir kūrija pajunta, kas tai yra potvynis.


12 v. 15 min. Vanduo vėl kyla, varpai gaudžia trevogą, Nemune 4 diena kanonada. Mūsų kariuomenė tiek jau išsprogdino piroksilino, jog būtų užtekę Vilniui paimti, o išdavų jokių - Nemunas stovi, kaip užkerėtas. Maistui nusipirkome kruopų, tai badu nenumirsime, jei neprilaksime."

Vaižgantas irgi buvo teatralas. Na, pagal savo liniją. Kas toji "sprazba" - gūglė nepaaiškino. Kas tas Kaukas, tai ir be gūglės žinau - Vaižganto taksų veislės šuo. Tai va, - koronės 1926 m. nebuvo. Bet buvo potvynis. Dabar galvoju - kas geriau?

Vakar pasiskiepyjau, bet kol kas nepasakosiu. Po antrojo dūrio balandžio vidury viską "susumuosiu". Na, o šiandien ir rytoj, kas nebijot ir neniekinat tos vakcinos gražiu pavadinimu "astra", galit bėgt, lėkt skiepytis - sakė, kad priims ir "neprioritetinius"...

Gražaus šeštadienio. Paskiepytiems ir dar ne. Kažin kada išauš diena, kai jau būsim banda... Bet man labiau patiktų - kaimenė. Kiek švelniau skamba, nors esmė - ta pati...

Visas gyvenimo pro langą istorijas rasite čia.