Dauguma psichologinių tekstų apie intravertus ir ekstravertus ne tiek padeda mums susigaudyti savyje, kiek siūlo užimti vieną iš dviejų pozicijų. Net jei atsakydami testo klausimus mes abejojome, vis tiek būsime priskirti arba prie vienų, arba prie kitų.
Jeigu save laikome ekstravertais, tai mėgstame pasilinksminimus, aktyvų poilsį ir dažną veiklos kaitą. Jeigu esame priskiriami prie intravertų, tai turime būti atsargūs, savarankiški ir darbštūs tyleniai. O kas, jeigu mūsų savęs suvokimas neatitinka nei vieno, nei kito stereotipinio varianto?
Šiuo atveju mus galima priskirti prie ambivertų (lotyniškai „ambi“ – abipusis) – žmonių, turinčių abiejų tipų bruožų.
Vidurinis kelias
Kas įgalina mus vieną žmogų pavadinti ekstravertu, kitą – intravertu? Psichologas Martis Laney mano, kad pagrindinis skirtumas yra būdas, kuriuo žmonės atgauna jėgas. Ekstavertai gauna energijos iš bendravimo su kitais žmonėmis, iš naujų įspūdžių, o intravertams reikia ramybės, tylos ir vienumos, kad galėtų atsigauti. Iš tikrųjų toks skirstymas yra labai sąlyginis, nes daugumai iš mūsų reikia ir vieno, ir kito.
Savo knygoje „Intravertų privalumai“ psichologas M. Laney siūlo kalbėti apie ekstraversiją ir intraversiją kaip apie du vieno energinio kontinuumo galus. Jeigu prilyginsime jį spalvotai temperatūrų skalei, kur kraštutinis intravertas atitinka mėlyną spalvą, o ekstravertas – raudoną, tai kažkur viduryje, tarp geltono ir žalio atspalvių, bus tie, kuriuos galima pavadinti ambivertais.
Pats Carlas Gustavas Jungas, sąvokų „ekstravertas“ ir „intravertas“ autorius, numatė ir tarpinį variantą. Šioje pozicijoje esantis žmogus jaučia ir išorinį, ir vidinį poveikį. Be to, C. G. Jungas manė, kad kraštutinumai užsiglaisto, priklausomai nuo to, kaip mes adaptuojamės prie sociumo reikalavimų.
Idealūs pardavėjai
Šiuolaikinio gyvenimo ritmas palankus ekstravertams. Bent jau mes taip įpratę manyti. Knygos apie motyvaciją ir sėkmės istorijas pateikia atvirų, drąsių, įžūlių, veržlių, charizmatiškų lyderių pavyzdžius (vienas jų – Steve'as Jobsas). Tačiau ne visada ekspansyvus elgesys padeda tokiems žmonėms.
Psichologas Danielas Pinkas knygoje „Parduoti – mums natūralus dalykas“ aprašė Europos ir JAV pirkėjų apklausų rezultatus. Labiausiai erzinančiu pardavėjų bruožu dauguma pirkėjų laikė būtent perdėtą atkaklumą, įkyrumą ir primygtinumą.
Psichologijos profesorius Adamas Grantas iš Pensilvanijos universiteto nustatė, kad ryškūs ekstravertai tarp pardavėjų (kaip ir jų antipodai) pasiekia tik vidutiniškų rezultatų. Jis atliko eksperimentą programinės įrangos kompanijoje ir nustatė, kad geriausių rezultatų pasiekia tarpinę padėtį tarp intravertų ir ekstravertų užimantys žmonės. Ambivertai turi daugiausia šansų sėkmei, nes jie sugeba derinti savo veiksmus su kitais žmonėmis ir kontekstu, kuriame atsidūrė.
Granto manymu, esminė jų savybė, užtikrinanti sėkmę, yra sugebėjimas pasirinkti įvairius elgsenos modelius, išlaikyti pusiausvyrą tarp siekimo parduoti ir noro padėti pirkėjui pačiam pasirinkti.
Danielas Pinkas įsitikinęs, kad būtent sugebėjimas prisiderinti prie kitų žmonių ir aplinkybių padeda efektyviai perduoti kitiems savo idėjas ir įtikina juos pasitikėti pardavėju.
Pusiausvyros menas
Būtent ambivertai reikalingiausi ten, kur reikia lankstumo ir sugebėjimo prieiti prie žmonių. Jie siekia balanso tarp stimuliacijos iš išorės ir iš vidaus. Svarbiausia jiems ne kiekybė, o socialinių ryšių kokybė. Būtent tai yra stiprioji jų pusė.
„Man atrodo, kad mes per daug stengiamės įtraukti į savo tinklą kuo daugiau žmonių, – aiškina psichologė Susan Cain. – Tačiau net nedidelis tvirtų kontaktų tinklas gali pasirodyti naudingesnis už gausią kartoteką.“ Pasak jos, ambivertams svarbiausia yra suvokti savo galimybių limitą ir nesistengti ignoruoti savo poreikio persikrauti.
„Jeigu jūs nuolat demonstruojate ekstraversiją bendraudami su kitais, jie pradeda laukti iš jūsų tokio elgesio kiekvienu metu, – tęsia S. Cain. – Ambivertiškumas – tai vertinga dovana. Svarbu žinoti, koks funkcionavimo tempas jums geriausiai tinka, ir kurti savo gyvenimą kaip aktyvumo ir atsigavimo ramioje aplinkoje kaitą. Bendraujant su kitais žmonėmis nereikia bijoti nubrėžti ribų. Pavyzdžiui, jūs galite pasakyti: „Dabar man reikia susikaupti ir pabūti vienam, bet aš mielai norėčiau susitikti su jumis prie pusryčių stalo ir pratęsti pokalbį.“
Rašyti komentarą