Drabužių pirkimo įpročiai taip pat prisideda prie klimato kaitos: apskaičiuoti asmeninį poveikį padės paprastas įrankis

Tokia tarša gali padaryti nepataisomą žalą vietos ekosistemoms ir dar labiau padidinti pasaulio temperatūrą. Taip daugės ir stichinių nelaimių, nukentės vietos ekonomika bei žmonių sveikatos būklė.

Nerimą kelianti aplinkos būklė ir noras gyventi tvariau

Šiemet technologijų bendrovės „Samsung“ atlikto tyrimo duomenimis*, daugiau nei trečdalis Lietuvos jaunuolių (35 proc.) neabejoja, kad nesiimant tikslingų priemonių, mus supančios aplinkos būklė susidurs su problemomis.

„Nors apklausos rezultatai išryškino gana neigiamą Lietuvos jaunimo požiūrį į aplinkos būklę, tačiau džiugu, kad respondentai imasi sprendimų, kurie gali padėti suvaldyti kintančią situaciją.

Daugiau nei pusė apklaustųjų (53 proc.) yra įsitikinę, kad paprasti kasdieniai įpročiai turi labai didelį poveikį mus supančiai aplinkai,“ – sako Eglė Tamelytė, projekto moksleiviams „Solve for Tomorrow“ vadovė Baltijos šalyse.

Pašnekovės teigimu, tvarus gyvenimo būdas jaunuoliams asocijuojasi ne tik su atliekų rūšiavimu ar perdirbimu (79 proc.) ar žaliųjų miesto plotų ir laukinių vietovių saugojimu (58 proc.), tačiau ir su įpročiais įsigijant drabužius – net 56 proc. respondentų būtent apsipirkimą iš antrų rankų sieja su aplinkai draugišku gyvenimo būdu.

Tačiau praėjusiais metais naudotų daiktų parduotuvėje arba interneto svetainėse kiekvieną kartą apsipirko vos 11 proc. jaunuolių.

Greitosios mados poveikis aplinkai

Nustoti vartoti greitąją madą gali padėti suvokimas, kaip ši industrija kenkia mus supančiai aplinkai. Apie tai itin aktyviai komunikuoja įvairios organizacijos, siekiančios prisidėti prie tvarumo ir ekologijos puoselėjimo.

Pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos duomenimis, kas sekundę pasaulyje yra sudeginama arba į sąvartyną išmetamas toks drabužių kiekis, kuris prilygsta vienam šiukšliavežiui.

Be to, ši organizacija apskaičiavo, kad apie 60 proc. visų mados pramonėje naudojamų medžiagų yra pagamintos iš plastiko. Ellen MacArthur fondas nustatė, kad skalbiant tokius drabužius kasmet į vandenyną patenka 500 000 tonų mikropluošto – tai prilygsta 50 mlrd. plastikinių butelių.

Mados pramonė yra antroji pagal vandens suvartojimą pramonės šaka – vieniems medvilniniams marškinėliams pagaminti reikia daugiau nei 2,5 tūkst. litrų vandens, o vienos džinsų poros gamybos metu yra sunaudojama daugiau nei 7,5 litrų vandens.

„Business Insider“ taip pat įspėja, kad tekstilės dažymas yra antras pagal dydį vandens teršėjas pasaulyje, nes dažymo proceso metu likęs vanduo yra dažnai išpilamas į upelius ar upes.

Įvertinti įpročių žalą padės paprastas įrankis

Geriausias būdas pradėti ugdyti tvarius įpročius – suprasti, kaip senieji ar dabartiniai įpročiai kenkia aplinkai. Atskleisti kiekvieno iš mūsų veiksmų keliamą žalą aplinkai pasiryžo platformos „Thred UP“ kūrėjai. Internetinėje svetainėje keliolikos mygtukų paspaudimu galima apskaičiuoti, kokią įtaką įsigydami, dėvėdami ar prižiūrėdami drabužius darome gamtai.

Tam tereikia platformoje atsakyti į 12 paprastų klausimų, pavyzdžiui, kaip dažnai perkate naujus drabužius ir kaip apsiperkate dažniausiai – internetu ar fizinėse parduotuvėse.

Be to, atsakydami į klausimus platformos lange rasite ir daugybę įrodymais pagrįstų patarimų, padėsiančių sumažinti mados anglies dioksido pėdsaką.

Jūsų anglies dioksido pėdsakas bus įvertintas nuo „žemo“ iki „labai aukšto“ lygio, taip pat bus apskaičiuota, kiek dėl jūsų mados įpročių kasmet į atmosferą yra išmetama anglies dioksido, šis rodiklis taip pat bus palygintas su vidutinio vartotojo duomenimis.

Norint išsaugoti aplinką būtina puoselėti tvarius įpročius

Net jei skaičiuoklės rezultatai jus nudžiugins, verta nepamiršti svarbiausių įpročių, kurie mados vartojimą paverčia mažiau taršiu:

1. Pirkite mažiau. Net ir ekologiškiausiam drabužiui pagaminti bei gabenti į namus naudojami įvairiausi ištekliai, todėl jis daro tam tikrą poveikį aplinkai. Geriausias būdas norint prisidėti prie aplinkos išsaugojimo – vartoti mažiau ir sąmoningiau.

2. Pirkite tvarių prekių ženklų drabužius. Vis daugiau mados prekių ženklų atsižvelgia į savo produkcijos poveikį aplinkai, todėl daugėja gamintojų, vartotojams siūlančių iš ekologiškų medžiagų pagamintą aprangą bei aksesuarus.

3. Rinkitės aukštesnės kokybės produkciją. Vartojimo tempams pasiekus aukštumas, daugelis žmonių, įsigydami naujus drabužius, vengia atkreipti dėmesį į jų kokybę.

Tačiau aukštesnės kokybės medžiagos, naudojamos drabužių gamyboje, reiškia ne tik ilgesnį produkto tarnavimo laiką, tačiau ir galimai tvaresnį jo pagaminimo ciklą.

4. Neskubėkite drabužių išmesti. Yra daugybė būdų, kaip nepatinkančius ar susidėvėjusius drabužius galima prikelti antram gyvenimui. Pabandykite juos pataisyti, paaukoti ar parduoti jau naudotų drabužių programėlėse – visa tai padės sumažinti atliekų kalnus sąvartynuose.

5. Atsakingai prižiūrėkite savo drabužius. Drabužių priežiūra taip pat daro poveikį mus supančiai aplinkai.

Skaičiuojama, kad vidutinis Europos namų ūkis kasmet skalbia beveik 200 kartų ir tam sunaudoja apie 15 000 litrų vandens.

Todėl prižiūrint drabužius vertėtų nepamiršti svarbiausių taisyklių – skalbti tik pilna įkrova žemesnėje temperatūroje ir naudoti ekologiškus bei aplinkai draugiškus skalbiklius.

*Apklausą 2022 m. rugpjūtį atliko „Samsung Electronic Baltics“, bendradarbiaudama su tyrimų agentūra „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 15–25 metų amžiaus respondentai: Lietuvoje – 250, Latvijoje – 250, Estijoje – 250.