Buvęs karaliaus Čarlzo bendraklasis sako, kad vaikystėje iš jo buvo smarkiai tyčiojamasi

Johnny Stonborough, kuris kartu su Jo Didenybe lankė Gordonstouno mokyklą Elgine, Škotijoje, atskleidė, kad Čarlzas, besimokydamas griežta mokykla garsėjančioje mokykloje, buvo "smarkiai užgauliojamas". 

Pirmadienį laidoje "Labas rytas, Britanija" Susanai Reid ir Benui Shephardui jis sakė: "Buvo gana žiauru. Iš jo smarkiai tyčiojosi ir jis buvo labai izoliuotas.

Paauglys princas Čarlzas atvykęs į Gordonstouno mokyklą Škotijoje 1962 m. dažnai kalbėdavo apie savo nelaimes mokykloje.

"Net ir tuo metu mums jo buvo labai gaila, bet problema buvo ta, kad net ir bandymas su juo draugauti reiškė, kad vėliau jau iš tavęs tyčiosis dėl to, kad esi vienas iš karaliaus draugų. Tai buvo gana atšiauri aplinka", - pasakojo Johnny Stonborough.

Jis pridūrė: "Aš su juo negyvenau viename name, bet keletą metų mokiausi vienoje klasėje".

"Regbio aikštelėje tai matėsi; buvo pora žmonių, kurie sakė, kad "padarys princą Čarlzą", ir mušė jį aikštelėje, tempė už ausų ir daužė". 

"Jis nebuvo vienintelis berniukas, iš kurio buvo tyčiojamasi, bet kurį laiką iš jo buvo tyčiojamasi ypač smarkiai. 

Johnny toliau pasakojo, kad Čarlzas mokykloje taip pat buvo gana "ryškus" ir turėjo "humoro jausmą". 

1962 m. vasaros semestrą Čarlzas, atvykęs iš Cheamo mokyklos Hampšyre, Gordonstoune, pateko į tuo metu garsėjusią griežtą Gordonstouno kultūrą. 

Kartą jis pavadino savo mokymąsi Gordonstoune "kalėjimo bausme", nes bendramoksliai jo namuose Windmill Lodge jį aprėkė, po to, kai auklėtojas įspėjo, kad bet koks priešiškas elgesys sosto įpėdinio atžvilgiu bus netoleruojamas.

Dėl to, kaip prisiminė vienas iš bendrabučio draugų, jis buvo iš karto užpultas "piktybiškai, žiauriai ir be atokvėpio".  

Jis sakė, kad tai buvo "gana žiauru", o Čarlzas patyrė daug patyčių ir buvo "labai izoliuotas".

Williamas Boydas, bestselerių autorius ir scenaristas, Čarlzo amžininkas Gordonstoune, pridūrė: "Man iš jo paties lūpų žinoma, kad princas Čarlzas to labai nekentė". 

Čarlzas rašė namo karalienei: "Namuose beveik nemiegu, nes knarkiu ir nuolat gaunu smūgių į galvą. Tai visiškas pragaras".

Ir po dvejų metų mokykloje Čarlzas jautė tokį pat spaudimą, kaip ir tą dieną, kai įstojo. "Žmonės mano bendrabutyje yra bjaurūs, - rašė jis namo.

"Jie visą naktį mėto šlepetes arba daužo mane pagalvėmis...

Praėjusi naktis buvo pragaras, tiesioginis pragaras.

Norėčiau grįžti namo".  

Kitas informatorius pasakojo: "Iš Čarlzo buvo nepaliaujamai tyčiojamasi dėl jo ausų, kurios buvo didesnės nei vidutinės ir šiek tiek atsikišusios.

Jis neturėjo jokių gynybos priemonių, tik užsispyrusiai atsisakė skųstis nei smurtautojams, nei auklėtojui".

Anksčiau viename interviu Čarlzas sakė, kad jam nepatinka mokykla, bet taip yra tik todėl, kad jis "laimingesnis namuose, nei bet kur kitur".

Tačiau Gordonstounas išugdė mano valią ir savikontrolę, padėjo man save disciplinuoti, - sakė Čarlzas.

.