Žinoma, jeigu Lietuvai priklausytų visos marios, tai toks sprendimas gal ir būtų geras - nežvejojame metus-dvejus sterkų, o paskui visi kibirais juos semiame, net gaudyti nebereikėtų. Deja, kai kurie lietuvaičiai visai pamiršo, kad jiems priklauso tik vienas, o rusams net trys ketvirtadaliai marių.
Yra manančiųjų, kad jeigu mes savo kamputyje nežvejosime su tinklais, tik su meškerytėmis, tai po kelerių metų žuvų jame knibždėte knibždės. Kai kurie įsivaizduoja, kad už Lietuvos sienos (esą yra įkalti mariose įlaidai su spygliuota viela), pas rusus, žuvys neišplauks, juk sieną akylai saugo tiek vienos, tiek kitos šalies pasieniečiai.
Kažkodėl kovojantiesiems už gamtos išsaugojimą nešauna į galvą mintis, kad žuvys Kuršių mariose juda pirmyn atgal ir kad kiekvienos jų pasą patikrinti pasieniečiai nepajėgūs. Šiandien žuvys Lietuvos kamputyje yra jos „pilietės“, rytoj jos jau gali „pakeisti“ savo pilietybę į Rusijos.
Rašyti komentarą