Tačiau laikai keičiasi ir darbas pamažu tampa ne pareiga, o net labai nemalonia prievole.
Apie tai liudija ne tik darbdavių vargai ieškant darbuotojų ir gausios dažnai net piktybiškų bedarbių gretos.
Darbą kaip vertybę nuvertina ir Temidė, kuri vienintelė vykdo teisingumą.
Teismai atvirai ir garsiai skelbia, kad darbas yra bausmė. Tai galima perskaityti dažname jų priimtame nuosprendyje.
Kone kiekvienas kaltu dėl padaryto nusikaltimo pripažintas niekur nedirbantis asmuo, nepasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, yra įpareigojamas įsidarbinti.
Dar būtų galima iš dalies suprasti, jei nusikaltėlį Temidė priverstinai pasiųstų į doros kelią grįžti sunkiai liejant prakaitą - skaldant akmenis ar kasant griovius.
Tačiau laikyti, kad bausmė yra dirbti tą patį darbą, kurį kasdien atlieka ir daugybė sąžiningų įstatymų besilaikančių piliečių, yra, švelniai tariant, labai neteisinga.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą