Balandžio 1-ąją palydėjus: Ar tiesa, kad juokas prailgina gyvenimą?

VE.LT

2023-04-03 11:14

Ką tik atšventėme balandžio 1-ąją - melagių ir Juoko dieną. Vieni apgavome kitus, arba patys buvome lengvai apkvailinti. Pasiruošimas būti išjuoktam per juoko dieną, kurią balandžio 1-ąją švenčia visas pasaulis, daugelį skatina būti budriems: o kas, jei iš jūsų paprasčiausiai išsityčiojo?

Bet kokiu atveju, geras ir tinkamas pokštas suteikia džiaugsmo, pagerina nuotaiką ir neretai dosniai dovanoja juoko, kuris yra malonus ir tarnauja kaip papildoma apsauga nuo negalavimų.

Juoko nauda žmogui įrodyta moksliškai: kikenimas ir juokas teigiamai veikia nuotaiką, psichinę ir širdies sveikatą.

Juoko metu keičiasi smegenų darbas, todėl mažėja streso lygis.

"Juokas gali padėti sumažinti uždegimą, pagerinti kraujotaką ir imuninės sistemos veiklą", - mokslo išvadas komentavo "Mēness aptieka" vaistininkė Erika Petersone.

- Mokslininkai turi įrodymų, kad juokas, nors ir ne pats didžiausias, turi tam tikrą poveikį sveikatai.

Yra įrodymų, kad juokas gali stimuliuoti organizmo gynybines funkcijas ir savigydą, panašiai kaip pastebėta medituojant.

Visi mūsų "ha-ha!" ir "ho-ho-ho!" daro poveikį smegenims ir gali netikėtais būdais pagerinti savijautą.

Žinoma, ligos atveju vien tik juokas neišgelbės, ir vis tiek reikia atlikti gydytojo paskirtą gydymą.

Tačiau geros nuotaikos palaikymas ir priežasties juoktis ieškojimas neabejotinai padės gydymo procese.

Dažniau šypsokitės!

Juokas yra tikras būdas pasijusti geriau čia ir dabar. Kokia paslaptis?

"Negalima vienu metu ir juoktis, ir jausti stresą", - atsako vaistininkė.

Pagrįstas juokas sukelia tam tikrų junginių išsiskyrimą organizme, kurie padeda sumažinti skausmą ir nerimą.

Saviironija, po kurios seka šypsena ar net juokas, yra geras būdas išvengti kasdienio streso, sumažinti "kritimą" susidūrus su kuo nors neigiamu namuose, darbe, spūstyse.

Juokas yra vienas greičiausių būdų pasijusti geriau.

Vienoje mokslinėje analizėje buvo nagrinėjamas juoko (spontaniško arba imituojamo) poveikis 45 kontrolinėse grupėse.

Palyginti su kontrolinėmis grupėmis, kuriose juokas nebuvo itin skatinamas, psichikos ar somatinių sutrikimų turintiems žmonėms juokas pagerino nuotaiką, savijautą, gyvenimo kokybę, sumažino nerimą, depresiją ir nuovargį.

Tačiau svarbiausia šio tyrimo išvada yra ta, kad didesnis efektas buvo pasiektas, kai žmonės juokėsi kartu su kitais (palyginti su juokimusi vieni), nes juoko vibracijos gali būti užkrečiamos.

Taigi neabejotina, kad turime juoktis daugiau ir dažniau. Tačiau kaip "pagauti" humorą ir juoką ir, dar svarbiau, užkrėsti kitus šia sveika bacila?

1. Pasak vaistininkės, nebūtina juoktis garsiai, kad į kasdienį gyvenimą įneštumėte juoko: "Kai pamatote ką nors juokingo ar linksmo ir tai užfiksuojate, gaunate stiprią emocinę naudą.

Turite du pasirinkimus: arba praleisti juokingą akimirką nepastebėtą ir net sau nenusišypsoti, arba pasidžiaugti, pataisyti ir paversti ją geru pokštu, kuris vėliau gali prajuokinti draugus ir kolegas, sukeldamas juoko kaskadas."

Humoro jausmas leidžia į daiktus ir procesus pažvelgti naujoje ir netikėtoje šviesoje.

Pats žodis "šmaikštumas" savaime suponuoja intelektinį darbą kuriant gerą juoką.

Tai reiškia, kad sunkus darbas, kurį įdedame juokdamiesi iš savęs ir kitų žmonių, atsiperka ir geresniais protiniais gebėjimais.

Tačiau vaistininkė, kuriai kasdien tenka susidurti su žmonių skausmu ir ligomis, įspėja, kad juokaujant visada reikia žinoti ribas: Nei mes, nei aplinkiniai, nei visa visuomenė netapsime sveikesni, jei sunkias problemas bandysime spręsti išjuokdami, vulgarizuodami ar ignoruodami kitų skausmą ir kančias...

Draugiška šypsena ir saviironija yra svarbios, nes leidžia pamatyti šviesiąją gyvenimo pusę, sumažinti stresą ir įkrauti vidinę "bateriją", kuri "išsikrauna" kasdienėje įtampoje ir skubėjime."

Oi, tu toks juokingas...

Nebūtina būti profesionaliu komiku, kad galėtum juoktis pats ir prajuokinti aplinkinius.

Iš pradžių tai gali atrodyti dirbtina, bet po kurio laiko ši savybė "prilimpa", natūraliai galite juoktis dažniau ir garsiau ir juoko vitaminais užkrėsti kitus.

Humoras yra ne tik talentas, bet ir įprotis, kurį galima išsiugdyti.

Stenkitės kasdienėse situacijose įžvelgti juokingąją pusę. Pavyzdžiui, nutikus kokiam nors nemalonumui, pasijuokite kartu su aplinkiniais: "Dabar, kai atkreipiau jūsų dėmesį...".

Prisiminkite gerai žinomą faktą: gyvenime viskas gali būti drama arba komedija, kartais tai priklauso tik nuo požiūrio taško.

Jei kas nors atrodo juokinga, nesulaikykite juoko, tačiau visada verta prisiminti, kad juokas niekada neturėtų būti naudojamas kitiems žeminti - niekada.

Ieškokite juokingų dalykų, rinkite juokingus dalykus.

Doomscrolling - taip vadinamas žmogaus polinkis vartoti daugiausia neigiamas naujienas.

Tai reiškia, kad tai yra įprotis slinkti per socialinę žiniasklaidą ir naujienų kanalus ieškant slegiančios ir neigiamos informacijos.

Jei turite šį įprotį, turėtumėte pasistengti jį ištaisyti sąmoningai ieškodami lengvesnio, humoristinio turinio naujienų.

Tikriausiai esate girdėję apie sveiką įprotį vesti dienoraštį, į kurį įrašoma viskas, kas nutiko tam tikrą dieną.

Tai puiki mokslininkų rekomendacija, tačiau ženkite dar vieną žingsnį toliau - pagalvokite apie humoro dienoraštį.

Tai puiki antidepresinė idėja!

Atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, apmąstę ir užsirašę tris juokingus dienos įvykius, kiekvieną vakarą savaitę taip tapdavo laimingesni ir atsparesni neigiamoms situacijoms.

Jūsų atmintis jums padėkos!

Gera nuotaika gali padėti mokytis, stiprinti atmintį ir taip padėti suprasti ir išlaikyti informaciją galvoje.

Ilgalaikio streso metu išsiskiriantis hormonas kortizolis pažeidžia smegenų sritį, kuri atlieka svarbų vaidmenį mokymosi ir atminties procesuose.

Tačiau juokas, kaip jau išsiaiškinome, yra galingas ginklas kovoje su stresu. Tyrimai rodo, kad jis padeda ištaisyti šią žalą ir palengvina naujų prisiminimų formavimąsi.

Nebijokite linksmintis, bet taip pat ieškokite pagalbos!

Gebėjimas pasijuokti iš savęs padeda susidoroti su sunkumais ir įveikti nelaimes, įskaitant sveikatos problemas ir ligas.

"Kai nutinka kas nors blogo ar trikdančio, kas sukelia stresą, pagalvokite, kaip tai galima išspręsti pasitelkus daugiau humoro ar lengvabūdiškumo.

Tai moko smegenis įžvelgti juokingus dalykus sudėtingose situacijose.

Tačiau jei juoktis ar kovoti su sunkesniais nuotaikos sutrikimais sunku, niekaip neįmanoma, geriausia kreiptis profesionalios pagalbos į šeimos gydytoją ar kitą gydytoją", - sako vaistininkė, pridurdama, kad pirmąją pagalbą ir patarimus visada galima gauti prieinamiausioje sveikatos priežiūros įstaigoje - vaistinėje.

Dažnai juoktis ir juokauti neleidžia miego trūkumas arba nesugebėjimas susidoroti su lengvu stresu ir nedidelis nerimas.

Tokiais atvejais pagalbos galima kreiptis į vaistines.

"Nervų sistemai stiprinti tinka fitoterapijos preparatai, pradedant vaistažolių arbatomis ir baigiant priemonėmis, kurių sudėtyje yra veikliųjų augalinių medžiagų, pavyzdžiui, gudobelės, motiejuko ar pasifloros vaisių.

Jei stresas turi įtakos miego kokybei, galima rekomenduoti atpalaiduojančias arbatas arba vaistažolių ekstraktus, kurių sudėtyje yra valerijono, melisos, mėtos ar apynių - šie augalai turi raminamąjį ir miegą skatinantį poveikį.

Vaistinėje taip pat galima įsigyti įvairių maisto papildų, skatinančių užmigimą ir gerinančių miego kokybę."

Norėdamas juoktis ir ugdyti humoro jausmą, kiekvienas turi stengtis dėl savęs.

Kodėl nepradėjus balandžio 1-ąją - dieną, kai ypač vertiname gebėjimą juokauti?

Šaltinis: press.lv

Organizatorių nuotr.