Atlikėjas Gabrielius Vagelis: mokykloje patyriau patyčias ir buvau vadinamas mergaite

- Ar sutinki su teiginiu, jog kūrybiškam žmogui reikia daugiau laisvės ir buvimo su savimi?

– Kad laisvės reikia tai žinoma, nors manau, kad jos reikia visiems. O buvimo vienam... Būna momentų, kai to reikia, bet šiaip būti vienas aš nemėgstu. Negaliu pakęsti spengiančios tylos. Jei būnu vienas namuose fone turi kažkas groti, nes kitaip man pasidaro nejauku. O ilgesnį laiką pabuvus vienam jau norisi, kad kažkas būtų šalia.

– Žmogus kaip instrumentas – sutinki su šiuo teiginiu?

– Gilus klausimas. Taip, galima atlikėją prilyginti instrumentui. Nes kūrybiškas žmogus yra jautrus, drąsus, kuriantis muziką, kaip ir instrumentas, kuriuo skamba melodijos.

– Koks buvai mokykloje? Ar stipriai pasikeitė tavo asmenybė?

– Aš tapau gerokai laisvesnis. Mokykloje mes bandome lygiuotis ir kopijuoti kažkokius pavyzdžius, kurie tuo metu atrodo geresni už mus. O kai netampame jais pasidaro liūdna. Ko gero lūžis buvo, kai nuėjau į TV projektą „Lietuvos balsas“, nes tada padaugėjo muzikos mano gyvenime.

Žinoma, iš vienos pusės buvo smagu, kad žmonės į mane pradėjo žiūrėti kitaip, bet iš kitos pusės nelabai. Kai pamatai žmogų TV eteryje tada jis tau tampa gražesnis, fainesnis, nes pripažinkime, šiuolaikinėje visuomenėje vyrauja žinomo žmogaus fenomenas.

O mokykloje buvo patyčių, buvau vadinamas mergaite, nes turėjau ilgus plaukus ir mano bruožai buvo apvalesni. Visko buvo.

– Kaip išgyvenai patyčias mokykloje?

– Aš nesu linkęs atvirauti, kas nėra labai gerai, tai buvau užsidaręs, o veliau atėjo suvokimas, kad reikia pastovėti už save ir kai man kas nors kažką pasakydavo aš atsikirsdavau ir patyčios dingo, nes žmonėms nepatinka, kai juos kandžioji atgal, ir tada jie susiranda kitas aukas.

– Grįžkime į tą laiką, kai dalyvavai TV projekte „Lietuvos balsas“. Ar atsimeni pirmąjį kartą, kai tave atpažino gatvėje?

– Pirmo karto neatsimenu, bet pamenu, kad po pirmos transliacijos pasipylė pakvietimai į draugus feisbuke. Žmonės norėjo sekti ir žiūrėti, ką darau. Tai buvo netikėta, kai gyvenimas atrodo teka sava vaga ir tada staiga atsiranda begalė žmonių tavo gyvenime.

– Nebuvo sunku pasibaigus TV projektui?

– Nebuvo, tik dalyvaujant projekte man nepatiko, kad tave bando įdėti į rėmus. Kai sako, kad jie žino geriau, bet juk mes esame kūrybininkai, kiekvienas iš mūsų yra išskirtinis, mums reikia laisvės savo idėjoms.

– Kaip tave atrado didžiausia pasaulyje muzikos leidybos kompanija „Universal Music Group“?

– Ko gero reikėtų jų paklausti, kaip jie mane atrado. Manau, kad jie seka visus atlikėjus ir taip pastebėjo mane. Nors su vienu iš ten dirbančių žmonių Loranu buvome susitikę anksčiau. Jis vedė laidą apie muziką, kurioje dalyvavau, bet tai vyko prieš dvejus ar trejus metus.

– Kaip jautiesi, kad pasirašei sutartį su kompanija, kuri dirba kartu su tokiais atlikėjais, kaip Lady Gaga, Justin Bieber, Rihanna, The Weeknd, Taylor Swift?

– Buvo toks vidinis „yes“, reiškiasi, kad viską darau teisingai. Jaučiausi stipriai įvertintas, nes scenoje esu jau nemažai metų.

– Kur norėtum save matyti po penkerių, dešimties metų?

– Norėčiau sudalyvauti „Grammy“ apdovanojimuose. Visada sakau, kad svajoti reikia drąsiai, nes svajonės pildosi.

– Liksi gyventi Lietuvoje? Ar išvyksi svetur?

– Kol kas liksiu Lietuvoje, o ateityje žiūrėsime, bet Lietuvos palikti su visam nenoriu, man čia taip gera, kaip niekur kitur.

– Ar kinta santykis su daina kūrybinio proceso metu ir po premjerų?

– Niekada nebuvo taip, kad nenorėčiau dainuoti ar klausyti savo dainų, nei prieš, nei po išleidimo.

– O pats klausai savo dainų?

– Taip, būna, kad paklausau. Mano mėgstamiausios dainos titulas keičiasi ir ji yra buvusi ne viena, bet šiuo metu mėgstamiausia, ko gero, pati naujausia.

– Ar save priskiri prie Lietuvos pop muzikos atlikėjų? Ir kaip vertini Lietuvos šou pasaulį?

– Žinoma, priskiriu. O Lietuvos šou pasaulis... Yra ir gerų ir blogų dalykų. Blogesnės patirtys tai susitikimas su kai kuriais žmonėmis, kai sužinai, kad esi apkalbinėjamas, o realybėje tau šypsosi tie žmonės. Bet yra ir daug gerų dalykų, nes per muziką susipažinau su begale talentingų ir mane įkvepiančių žmonių.

– O kaip vertini Lietuvos muzikos kultūrą?

– Noriu pasidžiaugti, kad lietuviškoje scenoje, kuo toliau tuo daugiau turime įvairovės. Nesakau, kad anksčiau muzika buvo bloga, bet jos stilius buvo užsistovėjęs ir nelabai matė pasaulio.

Dabar muzika yra aukštesnio lygio, kokybiškesnė, daugiau dėmesio skiriama ne tik dainai, bet ir vizualui, atlikėjo įvaizdžiui, kas yra itin svarbu.

– Ar vaikystėje tavo aplinkoje buvo daug domėtasi muzika?

– Mano tėvai klausydavosi užsienietiškos muzikos, kurios tuo metu buvo galima gauti. Kai važiuoju automobiliu klausau „Gold fm“ ir „M1“ radijo stočių, nes jas klauso ir mano tėtis, tai man klausant jų iškyla sentimentai.

Kadangi mano mama yra klasikinės muzikos atstovė, ji groja smuiku tai manau, mane vaikystėje formavo klasikinė muzika, kadangi daug laiko esu praleidęs operos ir baleto teatruose.

– Ar būna, kad užklumpa kūrybinė krizė? Ką tada darai, ko imiesi?

– Aš galbūt norėčiau pasidžiaugti, kad man nebūna kūrybinė agonija, jei neturiu įkvėpimo. Niekada nebus taip, kad atsisėdi prie instrumento ir parašysi dainą.

Tam reikia tinkamos nuotaikos. Stengiuosi riboti visas negatyvias emocijas, nes gyvenime jų nereikia. Dažnai būna, kad patyrus stiprias emocijas ir tik jas išgyvenus, praėjus tam tikram laiko tarpui ta buvusi emocija mane pagauna ir aš pasinaudodamas ja sukuriu kažką gražaus.

– Kas kuria Tavo įvaizdį? Nes pripažinkim esi vienas stilingiausių atlikėjų lietuviškoje scenoje.

– Visada kuriu pats. Mėgstu stebėti didžiųjų mados namų kolekcijų pristatymus, seku mados tendencijas tai daugelis idėjų ateina iš ten. Žinoma, įdedu ir savęs, nes mada yra gerai, bet svarbu, kad tau tie drabužiai tiktų ir patiktų.

– Į kokius atlikejus lygiuojiesi?

– Pastarųjų metų mano mėgstamiausia užsienio atlikėja, kuria aš žaviuosi yra Dua Lipa į kurią lygiuojuosi visais klausimais ir stiliaus, ir muzikiniais. Taip pat mano dievaitė yra Rihanna, kuri visada sako, ką galvoja, o tai yra didžiausia vertybė – būti visiškai laisvam. Kalbant apie Lietuvą yra nemažai atlikėjų, kurių muzikos klausausi tai: D. Montvydo, M. Linkytės, Angelou.

Kūryba – kas tai?

Dalis mano gyvenimo. Tai pats geriausias mano išraiškos būdas, kuriuo pasakau, ką jaučiu. Neįsivaizduoju, kaip galėčiau gyventi be jos.

Įkvėpimas rašyti dainų tekstus ateina iš kasdienių nutikimų?

Viskas ateina iš gyvenimo, kas nutinka, su kuo susipažįsti, iš jausmų, kuriuos jauti. Mano gyvenimas yra didžiausias įkvėpimas.

Apibūdink pojūčius, kurie aplanko, kai publika kartu su tavimi dainuoja tavo kurtas dainas.

Pilnatvė. Taip gera, kai tu duodi ir gauni atgalinį ryšį. Nors niekada nereikėtų reikalauti grįžtamojo ryšio ir kai to nesitiki tada ta emocija būna įspūdingesnė.

Atrodo, kad muzika tau tikrai svarbi. Kokią vietą ji užima tavo gyvenime?

Nelabai mėgstu pozicionuoti šių dalykų, bet muzika, šeima ir draugai man yra svarbiausi dalykai gyvenime.

Atlikėjų Lietuvos rinkoje yra daug. Ar įmanoma mūsų šalyje pragyventi iš savo kūrybos?

Galiu šimtu procentų patikinti, kad įmanoma.

Tavo brolis yra ir tavo prodiuseris, ar nekyla nesutarimų?

Būna, kad tam tikrais klausimais mūsų nuomonė išsiskiria, bet mes visada randame bendrus kompromisus ir niekada nesipykstame.

Kokioje vietoje jautiesi geriausiai?

Namuose ir scenoje.

alfa.lt