Arbūzų sezonas dar nesibaigė (receptas)

Arbūzai – ne tik saldūs ir gaivūs vaisiai, jie pasižymi ir gerųjų medžiagų gausa. Arbūzuose yra daugybė aminorūgščių. Arbūzo įtraukimas į kasdienį racioną gali sumažinti kraujospūdį, be to, jų vartojimas gerina ir širdies, inkstų darbą.

Tiek geltonuosiuose, tiek paprastuose arbūzuose yra ir vitaminų A bei C. Ir nors geltonuosiuose arbūzuose randama mažai likopeno – juose gausu beta karoteno, galingo antioksidanto, kuris padeda apsisaugoti nuo vėžio.

Geltonieji arbūzai paprastai yra kiek saldesni nei įprasti raudonieji. Šios rūšies arbūzai turi panašų į medaus nektaro skonį, todėl puikiai tinka įvairiausių desertų gamyboje. Įdomu dar ir tai, jog geltonieji arbūzai pasaulyje yra pradėti auginti anksčiau negu raudonieji.

Pirmieji geltonieji arbūzai pirmą kartą buvo užauginti Afrikoje prieš maždaug 5 tūkstančius metų, vėliau, geltonuosius arbūzus kryžiuojant, jie pradėjo darytis vis raudonesni – taip atsirado labiausiai mums pažįstami raudonieji arbūzai.

Netikėti faktai apie arbūzus

Nesuskaičiuojama nauda sveikatai. Arbūzuose yra net 92 proc. vandens, tačiau, valgant arbūzą, ne tik yra numalšinamas troškulys, bet ir mažinamas uždeginimis procesas, susijęs su astmos susirgimais, be to, arbūzo vartojimas mažina diabeto, artrito bei aterosklerozės riziką.

Daugiau nei tūkstantis veislių. Pasaulyje auginama daugiau nei 1 200 arbūzų veislių. Daugiausia arbūzų yra užauginama Kinijoje, antroje vietoje rikiuojasi Iranas, trečioje – Turkija. Na, ir galiausiai Indija.

Ne vaisius, o uoga. Nors dažniausiai dėl savo saldumo arbūzas yra pristatomas kaip vaisius, iš tikrųjų tai yra uoga. Jis priklauso cucurbitaceae šeimai, kurią sudaro agurkai bei moliūgai. Šie augalai – ne kas kitas kaip uogų rūšis, vadinama pepos. Visgi botaniškai tikroms uogoms priskiriamos tik tokios gėrybės, kaip spanguolės arba mėlynės.

Derinamas su sūriais produktais. Izraelyje, Egipte ar Graikijoje saldus arbūzo skonis dažnai derinamas su sūriu fetos sūrio skoniu. Tolimojoje Meksikoje vertinami aštresni arbūzo deriniai – jis valgomas apibarstytas druska ir aitriaisiais pipirais.

Nėra nevalgomos dalies. Kiekviena arbūzo dalis yra valgoma, net sėklos ar žievelės. Arbūzų sėklas galite valgyti džiovintas, daigintas ar skrudintas. Arbūzų sėklose randama itin daug geležies, cinko bei magnio, kurie yra itin naudingi sveikatai.

Balkšva arbūzo žievelė, kuri yra prie pat rausvojo minkštimo taip pat valgoma, o jos skonis yra itin panašus į arbūzo pusbrolio – agurko. Ši dalis daugelyje šalių naudojama įvairiausių salotų gamyboje.

Auginami pačių netikėčiausių formų. Japonijoje ūkininkai pastaruosius 40 metų augino kubo formos arbūzus. Tam, kad išgautų norimą formą arbūzus japonai augina į dėžutes panašiose talpose. Tiesa, šioje šalyje prasidėjo ir dar viena su arbūzais susijusi mada. Juos pradėta auginti netgi širdelės formos.

Arbūzo ir vištienos salotos

Jums reikės:

    Kelių puodelių kubeliais supjaustyto arbūzo

    Puodelio balzaminio acto

    Vištienos krūtinėlės

    Žiupsnelio druskos

    Žiupsnelio pipirų

    Šlakelio alyvuogių aliejaus

    Saujos susmulkinto pelėsinio sūrio

    Saujos susmulkintų migdolo riešutų

    Saujos špinatų

Pagaminimas:

Į nedidelį puodą supilkite balzamiko actą ir jį užvirkite. Sumažinkite ugnį ir pavirkite apie 15–20 minučių, kol actas pavirs į sirupą. Tuo metu iki vidutinės kaitros įkaitintoje kepsninėje iškepkite vištieną: krūtinėlę pabarstykite druska, pipirais, aplakštykite alyvuogių aliejumi ir kepkite iš abiejų pusių tol, kol vištienos vidus taps nebe rausvas.

Tuomet leiskite vištienai kelias minutes pailsėti ir supjaustykite ją kubeliais. Galiausiai dideliame inde sumaišykite arbūzą, špinatus, vištieną, sūrį, riešutus ir viską apliekite balzamiko sirupu. Jeigu norite, salotas pašlakstykite alyvuogių aliejumi.

Arbūzų ir mėtų limonadas

Jums reikės:

    ½ puodelio vandens

    ½ puodelio cukraus

    ¼ puodelio mėtų lapų

    Pusės kilogramo supjaustyto arbūzo

    ½ puodelio šviežiai spaustų citrinos sulčių

Pagaminimas:

Nedideliame puode sumaišykite vandenį, cukrų ir dalį mėtų lapų. Viską pavirkite ant silpnos ugnies tol, kol ištirps cukrus. Tuomet puodą nuimkite nuo ugnies ir leiskite jam pastovėti.

Po 15 minučių išmkite iš puodo mėtų lapelius. Maišytuve sutrinkite arbūzą, citrinos sultis ir dar saujelę šviežių, smulkintų mėtų lapelių. Viską sutrinkite iki vientisos masės ir perkoškite per sietelį. Likusias sultis supilkite į didelį ąsotį, pagal skonį įmaišykite pasigaminto mėtų ir cukraus sirupo.

Gautą limonadą įdėkite į šaldytuvą ir leiskite jam atvėsti arba patiekite su ledo kubeliais.