Apžvelgė valgymo darbe įpročius: skiriamės nuo latvių bei estų, maistas padeda motyvuoti ne tik darbuotojus

Kaip rodo maisto pristatymu ir tarpininkavimo paslaugomis užsiimančios technologijų bendrovės „Wolt“ duomenys, ant stalo dažniausiai atsiduria kuo sveikesnis maistas, vis daugiau dėmesio maisto kultūrai darbe, bendriems pietums bei kitoms veikloms skiria ir patys darbdaviai. Personalo valdymo specialistė tai mato ir kaip galimybę sustiprinti kolektyvą ar net pritraukti reikalingus darbuotojus.

Išsiskiriame dėmesiu sveikatai

Nors Lietuvoje tradiciniais ir itin populiariais patiekalais laikomi cepelinai su spirgučiais ir grietine, taip pat šiuo garnyru paskanintas kugelis ir bulviniai blynai, tačiau realybė biuruose yra visai kitokia. Nors maistą užsakantys darbdaviai ir mėgsta palepinti savo darbuotojus riebiu lietuvišku maistu, daugiausiai dėmesio skiriama mažai kalorijų turinčiam maistui. Kaip rodo „Wolt“ verslo klientų užsakymų duomenys, dažniausiai užsisakomi patiekalai su vištienos krūtinėle, ant pietų stalo neretai atsiduria salotos ar pokės dubuo (angl. poke bowl) su lašiša.

„Tuo metu Latvijoje matome kiek kitokią tendenciją – nors ten populiariausiu maisto patiekalu yra laikomas mažai riebalų turintis vištienos kotletas, tačiau trejetuke rasime ir kebabą bei iš makaronus, kurių gamyboje naudojami kiaušiniai. Estai mėgsta pavalgyti dar riebiau – čia dažniausiai „Wolt“ kurjeriai į įmones pristato sūrio mėsainius, itin dažnai ant pietų stalo atsiduria traški vištiena ir bibimbap – iš ryžių paruoštų daržovių ir aitriųjų paprikų padažo gaminamas korėjietiškas valgis, bei itališki karbonariški makaronai. Bendra visų Baltijos šalių darbuotojų įpročiuose turbūt tik tai, kad mėgstama eksperimentuoti ir išmėginti įvairių šalių virtuves“, – apie tendencijas kalba „Wolt“ vadovė Baltijos šalims Liis Ristal.

Svarbia tampa ir neformali aplinka

Pastebima, kad darbdaviai vis dėmesį skiria ne tik bendriems pietums, nesibaigiantiems užkandžiams, bet ir gimtadienio šventėms ar biuro vakarėliams. Mokymų projekto „Laisva kėdė“ kūrėja ir personalo valdymo konsultantė Jevgenija Ešvovičiūtė teigia, kad ši tarptautinių įmonių suformuota praktika šalyje jau nebeturėtų stebinti, o toks elgesys visų pirma parodo darbdavių rūpestį jų darbuotojais.

„Svarbiausia, kokią žinutę tai siunčia darbuotojui. Juk maistu galima pasakyti, kad žmogus rūpi organizacijai, į darbą jis ateina ne tik gauti atlyginimą, bet jame gali augti ir tobulėti kaip specialistas, tai jam suteikia įvairias patirtis. Juk prie maisto gimsta bendros veiklos, dalijamasi istorijomis, tai vienas būdų praleisti laiko neformalioje aplinkoje. Kitaip sakant, kai darbe egzistuoja pagarba ir grįžtamasis ryšys, tokie širdžiai mieli dalykai kaip bendri pietūs gali gerokai sustiprinti komandą ir pakelti darbuotojų motyvaciją, sumažinti jų kaitą. Puikiai žinau, kad netikėti susibūrimai pavalgyti ledų, išbandyti skirtingas pasaulio virtuves ir galimybė patiems išsirinkti patinkantį patiekalą ar desertą, o gal ir netikėtas vakarėlis gali turėti didžiulės naudos kiekvienai įmonei“, – savo patirtimi dalinasi pašnekovė.

„Wolt“ vadovė Baltijos šalims pastebi, kad ruošiantis vakarėliams ar gimtadienio šventėms reikia ne tik maisto, bet ir balionų, gėlių ir dovanų darbuotojams. Į tai reaguoja maisto ir kitų prekių pristatymo bendrovės, kurios jau pristato ir minėtas prekes – pasirūpinti renginiu tampa kur kas paprasčiau. Taip pat įmonėms suteikiamos galimybės pasinaudoti ir specialiais pasiūlymais, pavyzdžiui, įmonei rengiant gimtadienį arba specialią kampaniją, laikinai įjungiamas specialus pageidaujamo restorano valgiaraštis. Vienas tokių pavyzdžių – „Programuotojų pica“.

„Fiziniai asmenys dažniausiai užsisako nedidelius kiekius patiekalų, tačiau ką daryti, kai vienu metu prireikia, pavyzdžiui, 20 picų? Tai gali būti nemenkas iššūkis restoranams ir patiems švenčių organizatoriams, todėl šią problemą bandoma spręsti įvairiais būdais. Todėl pristatėme maisto pristatymo platformą „Wolt to Work“, kuri užtikrina didesnį matomumą įmonių užsakymams, juos įgyvendinti padeda visada telefonu ir elektroniniu paštu pasiekiamas asmeninis paskyros vadybininkas. O už viską susimokama bankiniu pavedimu mėnesio pabaigoje“, – pasakoja pašnekovė.

Maistas – ir kandidatams į darbą

J. Ešvovičiūtė mano, kad darbdavių rūpestis maitinimosi kultūra biure, maisto biudžeto nustatymas darbuotojams ar nesibaigiantys užkandžiai, gali motyvuoti ne tik esamus darbuotojus. Tai gali pagelbėti ir ieškant specialistų įkaitusioje darbo rinkoje.

„Darbuotojai dažniausiai renkasi tas organizacijas, kurioms jie rūpi, kuriose suformuotas draugiškas kolektyvas. Tai parodyti gali būtent bendri pietūs, vakarėliai ir kitokie renginiai. Tiesa, tuo jau sunku nustebinti kandidatus, bet pasižiūrėkite į didžiulį darbo skelbimų katilą – egzistuoja daugybė vienodų ar labai panašių skelbimų, tad belieka konkuruoti papildomomis vertėmis. Norint išsiskirti iš kitų, verta kuo daugiau papasakoti apie šias naudas, kaip dažnai galima jų tikėtis. Tai vadiname „darbdavio vertės pasiūlymu“, o maistas yra viena pigiausių priemonių“, – patarimais dalinasi personalo valdymo konsultantė.

L. Ristal pastebi ir kitą tendenciją darbo rinkoje – maisto pristatymo įmonių dovanų kortelės yra teikiamos žmonėms, kurie dalyvavo atrankoje į darbo poziciją įmonėje, bet jos taip ir negavo. J. Ešvovičiūtė priduria, kad tai populiarėjanti praktika, kuri padeda užmegzti artimesnį santykį su kandidatais.

„Šią praktiką pati pradėjau taikyti, kai socialiniame tinkle „Linkedin“ parašiau tekstą apie darbuotojų išnaudojimą darant užduotis ir sulaukiau kelių komentarų apie už atliktą darbą gautas dovanų korteles. Taigi, šie darbdaviai kandidatams paliko labai gerą įspūdį, žmonės pajuto, kad jų laikas buvo įvertintas, o pastangos pastebėtos. Žinoma, vertėtų sukurti ir didesnį grįžtamąjį ryšį, bet jei gerbiame žmogų ir matome perspektyvą bendradarbiauti su juo ateityje, galima atsidėkoti ir taip. Galbūt tai kandidatas prisimins vėliau, kai dėl jo teks konkuruoti ir su kitomis įmonėmis“, – pataria pašnekovė.