8 dalykai, kuriuos anksčiau žmonės siųsdavo paštu

8 keisti dalykai, kuriuos anksčiau žmonės siųsdavo paštu:

Mary Pierstoff – vaikas, kurį tėvai paštu atsiuntė senelei. 1914 metais keturmetė mergaitė vardu Mary buvo išsiųsta į Grangevilį iš Luistono JAV Aidaho valstijoje. Mergaitės tėvai teigė, kad siuntimas paštu yra daug pigesnis negu traukinio bilietas.

Mary svėrė 22 kg, taigi neviršijo 23 kg siuntinio svorio limito, tais laikais nebuvo jokių apribojimų, kad paštu draudžiama siųsti žmones, todėl pašto darbuotojai mergaitę užantspaudavo ir išsiuntė pas močiutę. Po poros metų paaiškėjo dar daugiau atvejų, kai tėvai retsykiais išsiųsdavo savo vaikus paštu.

Milijono dolerių vertės Vilties deimantas išsiųstas paštu. Žymusis Vilties deimantas, turintis 45,52 karatų, buvo išsiųstas paštu paprastoje rudo kartono dėžėje po to, kai jo savininkas, brangakmenių prekeivis, Henry Winston, mirė.

Jis pakankamai pasitikėjo pašto sistema, kad galėtų jį išsiųsti iš Niujorko į Gamtos istorijos muziejų. Siuntimo išlaidos jam kainavo tik 2,44 dolerius, plius papildomos draudimo išlaidos už milijono vertės vėrinį. Laimei, paštininkas buvo atsakingas ir asmeniškai pristatė siuntinį „Smithsonian“ instituto sekretoriui.

Pašto dėžutėje būdavo galima rasti ir žuvies. Tarp kitų keistų dalykų, bandytų išsiųsti paštu, buvo ir žuvis. Tiek gyva, tiek negyva.

Naminis chameleonas buvo paštu išsiųstas gyventi kitur, nes dabartiniuose namuose jam tapo per šalta. 1954 metų gruodį Davidas iš Fostorijos miesto Ohajuje (JAV) išsiuntė laišką pašto viršininkui Orlande, Floridoje.

Laiške vyras išdėstė, kad siunčia savo chameleoną iš Ohajaus, nes gyvūnui ten per šalta ir, kai jis atvyks į Orlandą, chameleoną reikia paleisti į laisvę. Jis taip pat paprašė informuoti apie tai, ar gyvūnas tikslą pasiekė saugiai ir kada tai įvyko pašto viršininkas nusiuntė Davidui kalėdinius linkėjimus.

Titaniko skeveldros iš Milano į JAV Džordžijos valstiją buvo siunčiamos paštu. Daugiau nei 90 tonų trapių „Titaniko“ laivo duženų buvo rasta Italijoje ir išsiųsta paštu iš Milano į Džordžiją. Nuo 1 iki 3 milijonų dolerių vertės nuolaužos buvo rastos išmestos į pakrantę, išsiųstos paštu ir taip pristatytos į JAV.

Gydytojai jūros paštu siųsdavo ligų užkratus. 1895 metų „The New York Times“ žurnalo numeryje Daisy James rašė, kad negyvi paukščiai, raupų ir skarlatinos užkratai būdavo gydytojų siunčiami paštu į Nacionalinę sveikatos valdybą, o tai buvo gana pavojinga.

Katė buvo išsiųsta per pneumatinį vamzdį. Pneumatinė sistema buvo pastatyta XIX a. pr., kad būtų galima greičiau perduoti Niujorko paštą. Sistemos buvo įrengtos 4 – 6 metrų po žeme, o vamzdžius tvarkančios moterys ir vyrai buvo žinomi kaip „raketininkai“. 1897 metai kai kurie operatoriai užsimanė patikrinti sistemos greitį: jie nusprendė į vieną iš vamzdžių įdėti gyvą katę ir nusiųsti ją į kitą valstijos kraštą. Laimei, katė išgyveno ir įrodė, kad tai įmanoma.

Sufražistės būdavo pristatomos kaip laiškai žinutėms perduoti. XX a. sufražistės arba moterys, norėjusios gauti teisę balsuoti, stengėsi atkreipti dėmesį ir būti išgirstos valdančiųjų. Kartą dviem sufražistėms pavyko keliauti per pašto tarnybą, nes žmonėms nebuvo taikomi jokie apribojimai, ir jos buvo sėkmingai pristatytos D. Britanijos ministrui pirmininkui ir galėjo perduoti savo žinią.