Kuo vasarą užimsime vaikus?

Asta DIRGĖLIENĖ, Tarptautinės Ukrainos mokyklos direktoriaus pavaduotoja

Kai mūsų vaikai augo, viskas buvo paprasčiau: išsiuntei į pirmą stovyklos pamainą, ir viskas. Šiandien stovyklų paklausa labai didelė, pasiūla irgi, kainos taip pat, bet tėvai vis tiek siunčia vaikus į jas.

Mes turėdavome 3 mėnesius atostogų, ne du kaip dabar. Mokiausi K. Donelaičio vidurinėje mokykloje. Puikus jos biologijos mokytojas Benediktas Gaižauskas organizuodavo stovyklėles. Aš du mėnesius leisdavau sporto stovyklose, o rugpjūtį - tai pas vienus, tai pas kitus senelius.

Pas juos visi anūkai suvažiuodavo, ir mes patys sau pramogų susigalvodavome. Tauragėje eidavome maudytis į Jūros upelį. Močiutė išbėgdavo ir sakydavo: „Na, žiūrėkite, jeigu nuskęsite, negrįžkite.“ Kitame kaime eidavome į karjerus maudytis. Didžiausia atrakcija buvo maudynės ir ryte nueiti prie melžiamos karvės ir gauti šilto pieno.

Tarptautinėje Ukrainos mokykloje vaikams organizuojamos penkių dienų stovyklos, yra dvi pamainos. Nemažai vaikų eina, ir gana aktyviai. Jiems daug kas įdomu. Žadame pamokyti juos kartu su tėveliais eiti su šiaurietiškomis lazdomis. Jiems tai didžiausia atrakcija. Organizuosime žygį.

Indrė MILINIENĖ, UAB Klaipėdos terminalo grupės komunikacijos vadovė

Šeimos rate diskutuojame, kur vasarą dėti prioritetus, ar skirti kurią nors biudžeto dalį kokiai nors stovyklai.

Mano sūnus yra pasakęs, kad nebenori į jokias stovyklas. Manau, jis jau yra jų „atsikandęs“. Jeigu nebenori, nereikia versti. Juo labiau kad ir kainos šiemet tikrai „kandžiojasi“.

Mes pasitikime savo vaiku, leidžiame jam būti savarankiškai namuose, su draugais ir pan. Yra susidariusi grupelė draugų, gražiai susidraugavusių nuo praėjusios vasaros. Jie susitinka, pramogauja važinėdami dviračiais, maudosi baseiniuke, ne tik prie telefonų sėdi. Mes, kelių tų berniukų mamos, visada jiems paruošiame užkandžių, pietus, jeigu reikia.

Manyčiau, jaunimas nori pats planuoti savo laiką, leisti jį su draugais. Jiems labai tinka toks modelis, jeigu jie gali susirinkti kieno nors namuose: vieną dieną pas vieną, kitą dieną pas kitą draugą.

Aš buvau savarankiška. Mano močiutė gyveno Mažeikiuose, ir aš visas vasaras praleisdavau pas ją iki rugsėjo. Man tai buvo kaip Leopoldo atostogos. Taip džiaugdavausi, taip norėdavau pas ją būti.

Mindaugas PRIALGAUSKAS, inžinierius

Problema gili, atsiradusi ne šią vasarą. Vaikų išvežimas pas senelius neturėtų būti pagrindinė jos sprendimo priemonė. Manau, valstybinės įstaigos nevykdo savo pareigų. Per tuos du mėnesius jos galėtų ką nors organizuoti, bet, matyt, nenori. Trūksta elementarios politinės valios, kad tie klausimai būtų vieną kartą išspręsti.

Anksčiau vaikai vasarą būdavo užimami, organizuojamos stovyklos. Dabar tiek jų prie Baltijos jūros, kiek būdavo anksčiau, nebėra. Šiais laikais daugelis pasuko į komercinę pusę.

Manau, Savivaldybė turėtų spręsti tą klausimą. Jai pavaldžių mokymo įstaigų patalpose galėtų vykti mini stovyklėlės. Suprantu, mokytojams reikia poilsio, bet yra jaunimo, norinčio užsidirbti. Ir anksčiau, kai trūkdavo pinigų, būdavo važiuojama dirbti į pionierių stovyklas.

Valstybė turi suprasti, kad tėvai, eidami į darbą, moka mokesčius, todėl reikia užtikrinti, jog jie galėtų darbuotis ir nepatirtų vasarą streso dėl to, kad nėra kur palikti vaikų. Tačiau tokio požiūrio valstybė šiandien neturi.

Manau, anksčiau tai vykdavo paprasčiau. Mokiniai visą laiką mokydavosi toje pačioje mokykloje, bendruomenė nebūdavo taip išsimėčiusi kaip dabar, vaikai nevažiuodavo į mokyklą per visą miestą.

Žydrūnas NAUJOKAS, radijo žurnalistas

Pagrindinė problema, kad tiek aš, tiek mano žmona ne visą vasarą turime atostogas. Natūralu, kad kurį laiką vaikai turi taikytis prie mūsų ir tiesiog leidžia laiką namuose, dažniausiai, ko gero, prie kompiuterio, gal dar išeina į kiemą pažaisti su kamuoliu. Žodžiu, vietoje trina asfaltą. Tokio amžiaus vaikų vienų išleisti prie jūros nei gali, nei nori.

Bet mums pasisekė, nes mes dar turime močiutę, pas ją didžiulis kiemas. Tai išvežam juos daliai vasaros pas ją. Ten didžiulis būrys draugų, jie tarpusavyje vieni kitus prižiūri, žaidžia.

Ankstesniais metais leisdavome ir į stovyklas, bet tai tikrai ne pigus malonumas. Ir problemą gali išspręsti savaitei, daugiausiai kokiai 10 dienų, bet ne visai vasarai. Šiemet jie pasakė, kad nenori jokių stovyklų, nori pas močiutę. Tai ir keliaus pas ją nuo liepos. O likusį laiką, kai patys atostogausime, stengsimės būti su vaikais.

Pats vasaras leisdavau savo mamos, dabartinės mano vaikų močiutės, kieme. Nevažiavau į jokias stovyklas. Gyvenome kaimiškomis sąlygomis, reikėdavo gyvulius prižiūrėti. Dalį vasarų dirbdavau. Jau nuo kokių 13 metų darbavausi. Kaip Juozas Baltušis rašė, mano vasaros buvo parduotos. Reikėdavo gyvulius prižiūrėti arba darbuotis statybose. Bet to visai nesigailiu. Tai buvo gera patirtis.

Alina VELYKIENĖ, UAB „Sinergijos projektai“ vadovė

Taip, tėvams labai dideli iššūkiai dėl vasaros stovyklų. Bet vaikai negali visas dienas būti vien stovyklose. Jie turi tiesiog pabūti. Kas turi senelius, gerai, o kas ne - tiems labai sudėtinga.

Ką veiksime vasarą, mes planuojame prieš pusę metų. Veiklos vaikams organizavimas mūsų šeimoje - prioritetas Nr. 1. Kuo daugiau naujų patirčių šeimos rate - esame pasirinkę tokį jų ugdymo stilių. Savo vaikus įtraukiu į įvairių veiklų organizavimą ir patirties jie įgyja kartu su mumis. Norime patys praleisti su jais kuo daugiau laiko. Kiek čia mums liko. Treji metai ir didžiojo namuose nebebus.

Mūsų berniukai gal kokie penkti metai važiuoja į Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro Jaunojo žvalgo stovyklą savaitei. Kitą savaitę (šią savaitę. - Autor. past.) išvažiuojame visi į Pervalką pažvejoti, pabūti kartu.

Šiemet vieną savaitę plauksime jachta, švęsime santuokos jubiliejų, kitą savaitę praleisime „Masters of calm“ sąmoningumo stovykloje miške.

Liepą turime dvi užimtas savaites, o rugpjūtį - laisvą. Tą mėnesį pati organizuosiu dvi stovyklas, bet jos - specializuotos, baleto stovyklos mergaitėms.

Aš vasarą būdavau pas močiutę, o dažniausiai namuose ir padėdavau prekiauti gėlėmis, pati jas veždavau į Šilutę.

Loreta KELPŠAITĖ-RIMKIENĖ, klaipėdietė, dviejų vaikų mama

Apie šią problemą girdžiu iš draugų ir pažįstamų. Būna ir taip, kad vienas tėvas atostogauja ir būna su vaiku, o kitas dirba, paskui pasikeičia.

Kiek žinau, Klaipėdoje vaikų laisvalaikio centrai organizuoja stovyklas, bibliotekos, pvz., Girulių biblioteka. Reikia pasidomėti. Žinoma, to neužtenka, laisvos vietos užsipildo labai greitai. Tačiau tokių iniciatyvų Klaipėdoje yra, jos sveikintinos ir norėtųsi, kad jų būtų daugiau.

Asmeniškai manęs ši problema neliečia, nes mes turime senelius, kurie gyvena kartu su mumis. Jie su vaikais važiuoja prie jūros, žaidžia kieme, aš galiu normaliai dirbti.