Kokie mūsų šansai patekti pas gydytoją specialistą?

Arvydas EKTIS, teisininkas

Gydytojai dabar yra rašytojai. Šeimos gydytojai iš dalies neatlieka savo darbo, perkrauna specialistus, šie nebespėja dirbdami jų darbą. Eilės pas juos reikia palaukti, bet du mėnesius ar ilgiau tai daryti neteko.

Manau, kai kuriose situacijose yra per daug biurokratijos. Pavyzdžiui, nors esi pripažintas hipertonikas, tau paskirtas gydymas, norėdamas pasikeisti vaistus ar jų kiekį vis tiek turi pirma eiti pas šeimos gydytoją ir gauti siuntimą pas specialistą. Susidaro niekam nereikalingas krūvis. Girdėjau, kad kardiologai planuoja daryti reformą, esą pacientus, kuriems pripažinta lėtinė liga, priskirti konkrečiam kardiologui, kad nebereikėtų šeimos gydytojo siuntimo. Tai lyg ir būtų kažkokia išeitis, bet tai tik viename fronte, o jų yra daug.

Romena SAVICKIENĖ, turizmo specialistė

Man taip pasitaikė, kad, kai reikėjo gydytojų specialistų, tai ir vieną, ir antrą kartą atsidūriau ligoninėje, tiesiai ant operacinio stalo.

Likimas taip lėmė, kad nei aš, nei kas nors iš mano aplinkos nesame buvę susinervinę, kad reikia labai ilgai laukti eilėje pas specialistą. Galbūt dėl to, kad jo paslaugų dar taip labai ir neprireikė, nes mūsų amžius dar nėra toks, kai reikia dažnai vaikščioti pas gydytojus.

Man atrodo, kad svarbiausia yra pradinis dalykas, kad tu gana greitai patektum pas savo šeimos gydytoją. Galiu tik pasidžiaugti, kad mano gydytoja fantastinė. Jeigu ir nepatenku pas ją, tai mes komunikuojame telefonu.

Tiesa, man skaudėjo ausį, o eilės pas lor gydytoją reikėjo laukti gal savaitę ar daugiau. Kadangi skauda, tai nelauki, eini privačiai, susimoki. Kai skaudėjo koją, irgi reikėjo gana ilgai laukti. Ir reabilitacijai ar kokioms nors procedūroms reikia užsirašyti labai iš anksto.

Iš aplinkinių girdžiu, kad sunku pakliūti pas kardiologą ir t. t. Tai nėra guodžiantis dalykas. Nerimą dėl tokios situacijos tikriausiai jaučiame kiekvienas, nes jeigu jau mes kreipiamės į medikus, norime gana greitos reakcijos ir gydymo.

Ramūnas SLIEKAS, nekilnojamojo turto vertintojas

Labai ilgai reikia laukti kokių nors planinių dalykų ar pažymų. Man reikėjo pažymos, kad esu psichiškai sveikas, jos laukiau mėnesių mėnesiais. Iš manęs tiesiog tyčiojosi. Netgi pagalvojau, kad tai yra proceso dalis, gal tikrina būklę, ar esu kantrus. Po sportinės traumos planinės operacijos irgi teko tikrai labai ilgai laukti.

Šiaip kokį nors negalavimą aš tiesiog prakenčiu. Jeigu jau labai reikia, kreipiuosi privačiai.

Susidaro įspūdis, kad medicinos sistema perkrauta. Eiti pas kokį nors gydytoją? Gal geriau nereikia, pasiskaitei internete kokio vaisto reikia... (juokiasi). Tik su receptiniais gal kiek sudėtingiau. Jaunesni gali ir pajuokauti, o vyresniems, kurių sveikata prastesnė, kuriems reikia daugiau gydytojų ir kuriems daug kas skauda, tikrai nelinksma.

Elida MANTULOVĖ, miesto Tarybos narė

Pati asmeniškai ar mano artimiausi žmonės su tuo nesusidūrėme, nes kol kas neturime ir didesnių sveikatos problemų. Bet apie tokią problemą savo aplinkoje girdžiu.

Manau, yra būdų patekti pas gydytojus. Turime gana platų mokamų paslaugų tinklą. Jeigu reikalinga pagalba, mano galva, Klaipėdoje ją sau užsitikrinsi. O jeigu problema gali palaukti, tai normalu, užsiregistruoji, sulauki savo laiko ir eini. Mes Lietuvoje apskritai neturime didelės problemos, mūsų medicinos sektorius yra gana išvystytas.

Taip, naujų specialistų neateina, o kai kurie gydytojai palieka Lietuvą, ir tai liūdina. Bet kol kas šiandien dar didelės problemos tikrai nėra. Jeigu bus priimti kokie nors sprendimai, kurie Lietuvą padarytų patrauklią gydytojams kurtis joje, situacija turėtų dar labiau gerėti.

Manau, mes turime visus instrumentus, kaip pačius geriausius specialistus pasilikti sau. Ta žolė už tvoros nėra tiek ryškiai žalesnė nei pas mus kieme. Ministerija turi užtikrinti orų atlyginimą tam sektoriui.

Algirdas AUŠRA, žvejys verslininkas

Apie tokią problemą ir esu girdėjęs, ir susidūręs. Pats nelaukiu eilėje pas specialistą, kitaip susitvarkau. Jeigu labai „striokas“, yra privačios konsultacijos. Bet tikrai pas mus nėra taip, kad nebūtų išeities. Jeigu situacija kritinė, arba kvieti greitąją, arba pats važiuoji į ligoninę ir tada nieko nereikia laukti.

Tokia problema yra visur ir nereikia galvoti, kad tik pas mus čia taip blogai. Danijoje konsultacijos pas kardiologus reikia laukti du tris mėnesius, Vokietijoje - mėnesį, du. Ir niekas iš to problemų nedaro. Kodėl taip yra atsitikę, kad visoje Europoje panašiai, nežinau. Apie Angliją iš viso nebekalbėkime. Ten apskritai pusę metų pas dantistą neprieisi. Žinoma, jeigu už pinigus, taip prašau, eik.

Supraskime, mes negyvename kažkokioje baisioje skylėje, taip yra visur, o kodėl, negaliu paaiškinti. Na, Danijoje dar suprantu. Ten gydytojas per dieną negali priimti, atrodo, daugiau kaip 5 pacientų. Daugiau neleidžia įstatymas, nes jis turi kelti savo kvalifikaciją.

Pas mus visi piktinasi, kad gydytojams reikia brangiai mokėti, visaip atsidėkoti. Aš sakau: „Klausyk, brangusis, kai tu pasimokysi 10 metų plius rezidentūra, tai gal kitaip pradėsi galvoti.“ Akivaizdu, kad gydytojų atlyginimai yra per maži. Jeigu žmogus prasimoko tiek metų, ar norės sėdėti ant tokio minimalaus atlyginimo? Kam tuos mokslus baigti, jeigu paskui dar 10 metų turi sėdėti tėvams ant sprando. Gal dėl to išvažiuoja žmonės, gal tai viena iš priežasčių, nors nesu tikras, nesu tos srities žinovas.

Raimonda NABAŽAITĖ, klaipėdietė

Laukti ilgai eilės pas gydytojus specialistus ar tyrimų pas mus tapo lyg ir norma, standartas. Jeigu norime greitesnių paslaugų, tenka eiti privačiai. Kai kartais pavyksta prieiti be didelių eilių, tai net nustembi.

Turėjau problemų dėl akių, iš karto ėjau privačiai, nes žinojau, kad galiu užtrukti. Baiminiesi, kad be gydytojo pagalbos gali kilti komplikacijų, nors kartais belaukdamas gali ir savaime išgyti (juokiasi). Tai gal nebūtų blogai, sutaupytume valstybės resursų. Norisi juokauti, nes tema ir tikroviška, ir kartu komiška.

Kodėl taip yra, nežinau, tik pasakysiu, kad tokia susiklosčiusi praktika nėra teisinga. Jeigu žmogui reikia kelių gydytojų, jis neįstengs susimokėti privačiai. Džiaugiuosi, kad ir mano šeimos nariai, ir aš galime tai sau leisti. Ir su atjauta pagalvoju apie tuos, kurie tokių galimybių šiandien neturi. Va, mama, turinti daug nuoskaudų, išgirdusi temą man sufleruoja, kad ir pas šeimos gydytojus kitąkart reikia laukti dvi savaites.

Kokia išeitis, nežinau. Tai turėtų komentuoti Sveikatos apsaugos ministerija.

Redakcijos ir asmeninio albumo nuotr.