Ko nepasako kandidatai į Klaipėdos merus ir miesto Tarybą?

Liudas MILEŠKA, ilgametis Sporto tarybos prie miesto Tarybos narys, Klaipėdos irklavimo centro direktorius

Seniai laikausi tam tikrų pažiūrų ir rinksiuosi tuos, kurie joms neprieštarauja. Jau esu apsisprendęs. Daugmaž visus kandidatus pažįstu asmeniškai. Visi jie turi savo šarmo, savo požiūrį į Klaipėdą. Balsuosiu už tą, kurį pažįstu, kuris uostamiestyje jau yra parodęs savo veiklą ir iš administracinės, ir iš politinės pusės.

Man norėjosi, kad kandidatai į merus būtų giliau paanalizavę žmonių sveikatos priežiūros sistemą. Ne tik Klaipėda, visa Lietuva šiuo atžvilgiu yra duobėje.

Manau, Savivaldybės administracija galėtų padaryti gilesnes analizes, organizuoti žmonių apklausas, pavyzdžiui, apie transporto judėjimą mieste, apie kėlimąsi keltais į Kuršių neriją, ne tik pati priiminėti sprendimus. Norėtųsi, kad klaipėdiečių pozicija būtų labiau girdima.

Labai svarbu, kad į miesto Tarybą ateitų naujų žmonių. Bet kokios įmonės valdyboje lieka 30 proc. senų narių, kad būtų tęstinumas, o kiti renkami nauji. Atsijauninimas visada reikalingas.

Būsimas meras dabar mieste praktiškai turės absoliučią valdžią. Jo rankose bus nemažai ir politinės valdžios, o vykdomoji - visa. Todėl reikia, kad jis būtų pasikaustęs ir turėtų didelės gyvenimo patirties, žinotų visas Klaipėdos problemas ir būtų puikus administratorius. Jam iš dalies reikės valdyti ir politikus, ir visą administraciją. Tai ne taip paprasta. Partijos ir įvairūs dariniai prieš siūlydami savo žmones į merus turėjo labai gerai pasvarstyti.

Artūras MAŽELIS, buvęs miesto Tarybos narys

Senų seniausiai turiu savo politines pažiūras ir manęs agituoti nereikia, už ką balsuosiu, žinau. Savo išrinktais politikais nesu nusivylęs. Pats šiandien nesu partinis. Tam tikru laikotarpiu, partijų jungimosi sankirtoje, aš pasitraukiau iš aktyvios politinės veiklos.

Tiesioginių laidų su kandidatais Klaipėdoje nežiūrėjau. Šiek tiek skaičiau apžvalgas spaudoje. Esu gavęs lankstinukų su jų programinėmis nuostatomis. Žinodamas, kas vyksta politikoje, suprantu, kad tai, kas rašoma juose, yra lozunginiai dalykai. Stengiuosi atsirinkti tai, ką galima realiai padaryti. Bandau atskirti pelus nuo grūdų arba praktinius dalykus nuo teorinių.

Į Tarybą dalis eina ir senų politikų, bet matau ir atsinaujinusius sąrašus, ypač tų partijų, kurios pritraukia daugiau jaunimo. Natūrali kaita džiugina ir teikia vilties.

Meru turėtų tapti žmogus, jau kažkiek susipažinęs su miesto ūkiu ir turintis tam tikros praktikos, mokantis bendradarbiauti su uostu, nes mūsų miestas yra uosto, ir nieko kito nepadarysi.

Tarybos nariams, kuriuos mes išrinksime, norisi palinkėti mažiau politikuoti, o daugiau ūkininkauti. Didžiąją politiką reikėtų palikti Vilniui, Seimui, o uostamiestyje surėmus pečius dirbti miesto labui.

Aida Raimonda PEČELIŪNIENĖ, menininkė

Dar nesu apsisprendusi, už ką balsuosiu. Klausiausi truputėlį kandidatų kalbų. Apie kai kuriuos pagalvojau, kad gal reikėtų juos rinkti, nes yra įdomesni. Televizijoje vykstančius debatus žiūriu labai retai.

Pasakysiu gal ir negerai, bet man visa tai negražu. Tas melas jau apsėmė apatines grindis, nebenoriu girdėti jų visų, nė vieno, man nemalonu, neskanu. Tie pažadai - tai taip tuščia. O kaip tie politikai paskui patys su savimi gyvena, kai lieka vieni? Tie rinkimai - pasityčiojimas ir iš mūsų, ir iš tų, kuriuos mes renkame.

Man pirmiausia norėtųsi, kad politikai turėtų proto, būtų išsilavinę ir mokėtų dirbti, jau kažką būtų padarę gyvenime, o ne iš studento suolo einantys į politiką. Jeigu dar nieko nesukūrė, nė vienos darbo vietos, ar toks žmogus gali valdyti valstybę ar mūsų miestą? Žiūrėkim, ką iš tų galimų kandidatų kiekvienas yra padaręs.

Nuo nepriklausomybės pradžios į šoną buvo nustumta mūsų kultūra, mūsų šaknys, ir tai iki šiol nesugrįžo. Man labai liūdna, nes per tuos, kurie mums atstovauja, prarandame pagarbą savo kraštui, savo miestui, savo žmonėms. Jie aukštai kelia vėliavas su savo pavarde, nes mes juos išrinkome. Galbūt dėl to lietuviai bėga iš Lietuvos. Bet taip, ko gero, yra visame pasaulyje.

Živilė PUTNIENĖ, VšĮ „Klaipėdos šventės“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė

Jau kurį laiką žinau, kas yra tas žmogus, už kurį atiduosiu savo balsą. Kai lieka laiko, vis tiek žiūriu potncialių Klaipėdos miesto merų debatus. Norisi sužinoti, ar to žmogaus, kuriuo nori pasitikėti ateityje, mintys sutampa su tavo. Gal yra klausimų, apie kuriuos nežinai jo požiūrio. Visada įdomu išgirsti ir palyginti. 12 kandidatų į miesto vadovo postą yra nemažai.

Po debatų Klaipėdos dramos teatre Goda Giedraitytė pasakė, kad viena yra kalbėti abstrakcijomis, ką mes daugelis sugebamame, ir kita - konkrečiai. Man atrodo, kad tikslumo visada labai reikia. Labai gerai, kai žmogus žino, ką darytų, jeigu turėtų galią, kai nepilsto iš tuščio į kiaurą.

Kai ilgą laiką žmonės būna miesto Tarybos nariais, jų darbus ir ketinimus jau gali numatyti. Atėjusiais naujais reikia pasidomėti. Jie gali atnešti ir labai gerų vėjų, bet ir įnešti kokios nors destrukcijos. Visada dėl to, ką jau esi patikrinęs, lengviau apsispręsti.

Norėčiau palinkėti ne tik būsimos miesto Tarybos nariams, bet ir mums visiems daugiau pagarbos rodyti vieni kitiems ir įsiklausyti į to žmogaus, kurio galbūt nemėgsti, nuomonę ir tada galbūt miesto problemos išjudės. O Tarybos nariai turi įsiklausyti ne tik į žmones, bet ir į vienas kitą, nors jie ir siūlo priešingus problemos sprendimo būdus.

Saulius KARALIUS, Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas

Nesu tvirtai apsisprendęs, už ką balsuosiu, dar gaudau informaciją, reikės spręsti tą rebusą. Politika nelabai domiuosi, išskyrus fundamentalius dalykus, nuo kurių priklauso valstybės ateitis. Vietinė mažiau domina. Šiauliečių kandidatų į merus debatai manęs netraukia, bet klaipėdiečių esu šiek tiek pasiklausęs, nors gal ir neatidžiai.

Kaskart, kai politikai prisistato, nieko naujo atrasti galbūt ir negalima. Girdi, ką gero žadama padaryti Klaipėdai. Panašius dalykus galima įžvelgti kandidato partijos programoje. Kaip vertinti tuos pasižadėjimus? Liaudis sako: žadinys - kaip ant kelio radinys.

Tuose frontuose esame jau patyrę, žinome, kad pasižadėjimų būna labai daug, o ištesėjimų - ne. Žinoma, negalima teigti, kad niekas nieko nepadaro.

Man patinka, kad į miesto Tarybą eina naujų žmonių. Jie visada yra aktyvūs, galbūt mažiau sugadinti, galbūt mažiau susiję su kokiais nors klanais. Būkim biedni, bet teisingi: nuo mūsų jau mažai kas priklauso, ateitis - jaunimui. Be to, mūsų požiūris yra per daug stagnacinis, trūksta platesnio, ekspresyvesnio matymo.

Vilioja ir seni patyrę vilkai verslininkai, nors čia galima įžvelgti stambiojo kapitalo interesų. Jų finansinės galimybės leidžia priimti sprendimus, naudingus klaipėdiečiams. Jie turi geresnį supratimą, kaip reikia racionaliai panaudoti finansus, kad miestiečiai būtų patenkinti.