Klaipėdos zoologijos sode per keturis metus nugaišo 7 vilkai, 2 pumos, 6 liūtai ir net 11 tigrų

Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacija GATO atskleidžia liūdną šalies statistiką bei ragina atsakingas institucijas tikrinti laukinių gyvūnų laikymo vietas ir imtis realių tyrimų, kurie padėtų įvardinti gyvūnų nugaišimų ir dingimo priežastis, o taip pat užkirstų kelią tokiems atvejams ateityje.

Nugaišusių ir dingusių gyvūnų statistika šokiruoja

Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos GATO vadovė Brigita Kymantaitė atskleidžia liūdną statistiką. Anot jos, nuo 2018 metų vos keturiuose Lietuvos zoologijos soduose nugaišo daugiau nei 120 saugomų rūšių laukinių gyvūnų, negana to daugiau nei 40 gyvūnų paprasčiausiai dingo iš zoologijos sodų.

„Vien Klaipėdos zoologijos sode per keturis metus nugaišo mažiausiai 73 laukiniai gyvūnai, tarp kurių – 7 vilkai, 2 pumos, 6 liūtai ir netgi 11 tigrų. Šokiruoja ir tai, kad zoologijos sode neaiškiomis aplinkybėmis dingo daugiau nei 40 saugomų rūšių laukinių gyvūnų. Aplinkos apsaugos departamentas ir valstybinė maisto veterinarijos tarnyba šią statistiką žino, bet tiesiog ignoruoja Panaši situacija ir Kalvarijų savivaldybėje veikiančiame „Zooparku“. Tarp šių dviejų zoologijos sodų nuolat vyksta gyvūnų perkėlimai iš vienos vietos į kitą, siekiant slėpti daromus gyvūnų laikymo ir jų gerovės pažeidimus“, – pasakoja B. Kymantaitė.

GATO duomenimis, panašios statistikos fiksuojamos ir kituose Lietuvoje veikiančiuose zoologijos soduose. Aplinkos ministerijai priklausančiame Lietuvos zoologijos sode Kaune per keturis metus nugaišo virš 70 žinduolių, tarp kurių - liūtas, 4 vilkai, 8 primatai, 2 lūšys, 14 egiptinių skraidančių šunų, 7 kamerūno ožkos, 16 juodųjų šeškų, zebras, stumbras, du kupranugariai, miškinė katė ir kt. Prekybos centre „Mega“ veikiančiame kontaktiniame zoologijos sode per 2019-2021 m. nugaišo arba buvo eutanazuoti 9 paukščiai, 1 roplys bei 25 žinduoliai.

 Atsakingos institucijos užmerkia akis

B. Kymantaitė pasakoja, kad 2020 metais „Zooparke“ po atlikto patikrinimo staiga nugaišo liūtas ir penkios beždžionės, kurių laikymui zoologijos sodas neturėjo leidimo. Taip pat buvo nustatyta neteisėta prekyba išveistais tigrų jaunikliais.

„Zoologijos sodo atstovų pateikiamos gyvūnų dingimo versijos atima žadą. Jų paaiškinimu, penkių beždžionių grupėje laikytas pavianų patinas kelių dienų bėgyje po patikrinimo uždaužė pateles ir jauniklius, o vėliau ir pats trenkėsi į voljero tvorą. Negana to, jie teigia, esą beždžionių ir liūto gaišenas sumaitino kitiems plėšrūnams“, – pasakoja B. Kymantaitė.

Po šio įvykio Aplinkos apsaugos departamentas (ADD) ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) užmerkė akis, stebisi gyvūnų teisių gynėja. VMVT nusprendė netirti pažeidimų zoologijos sode, o ADD skyrė vos 100 eurų baudą bei atsisakė konfiskuoti neteisėtai prekiautus tigrų jauniklius.

Atsakingų institucijų abejingas elgesys kartojasi

Atsakingų institucijų abejingas elgesys vis kartojasi, neslepia B. Kymantaitė. Anot jos, 2019 metais VMVT, atlikusi „Klaipėdos zoologijos sodo“ patikrinimą, nustatė, kad vos per vienus metus šiame zoologijos sode nugaišo 26 saugomų rūšių gyvūnai.

Laukinius gyvūnų sveikatingumą šiame zoologijos sode prižiūri Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas Linas Varanauskas. Pagal GATO pateiktą informaciją VMVT atliko tyrimą dėl nugaišintų tigrų ir veterinarijos gydytojui bei zoo atstovui skyrė administracinę nuobaudą, tačiau tarnyba atsisakė ištirti, dėl kokių priežasčių nugaišo kiti laukiniai gyvūnai ir ar jiems buvo teikta veterinarinė pagalba.

„Kreipusis dėl patikrinimo, kuris leistų nustatyti dėl kokių priežasčių zoologijos sode masiškai gaišta laukiniai gyvūnai, VMVT atsisakė imtis tyrimo. Tarnyba yra oficialiai atsakinga už gyvūnų sveikatingumo, veterinarinės pagalbos teikimą bei jos suteikimą tais atvejais, kai gyvūnas jos nesulaukia. Tačiau šiuo atveju, jie teigė, kad padidėjusio gaištamumo zoologijos soduose jie neįžvelgia ir šie tyrimai nėra VMVT sričiai priskirta funkcija. Kiek tigrų turi nugaišti viename zoologijos sode, jei 11 atsakingoms institucijoms nėra didelis skaičius?“, – stebisi B. Kymantaitė.

Nors visos šios vietos, turinčios leidimus zoologijos sodo veiklai arba nelaisvėje laikančios laukinius gyvūnus, privalo kasmet teikti ataskaitas apie laikomus, naujai įsigytus, gimusius ir nugaišusius laukinius gyvūnus, šių ataskaitų atsakingos institucijos neanalizuoja.

„Taip lengviau užmerkti akis prieš daromus pažeidimus, gaištančius ir dingstančius laukinius gyvūnus. Juk zoologijos sodams naudingiau reklamuoti nelaisvėje laikomus laukinius tokiu būdų skatinant  pramogas, negu dalintis skaičiais, kiek jų tokiose vietose nugaišta. Jau nuo 2020 metų mes reikalaujame, kad šios ataskaitos būtų viešai prieinamos visuomenei, tačiau Aplinkos ministerija tokį prašymą ignoruoja”, - pasakoja B. Kymantaitė.

GATO nutraukė bendradarbiavimą su AAD

2021 metų pradžioje GATO ir ADD žengė abiem pusėms svarbų žingsnį – pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurios tikslas buvo pagerinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir prevencinės veiklos kokybę. Visgi šiemet į ADD atėjus naujam vadovui, GATO nutraukė bendradarbiavimą su šia institucija.

„Po kelių pokalbių paaiškėjo, kad naujasis AAD vadovas ir jo komanda nemato poreikio užtikrinti, kad  neteisėtai laikomi ir ekonominiam interesui išnaudojami laukiniai gyvūnai būtų apsaugoti. Apmaudu, kad vietoje siekio išsaugoti nykstančią biologinę įvairovę, užkirsti kelią žiauriam elgesiui su laukiniais gyvūnais bei užtikrinti būtinos veterinarinės pagalbos suteikimą, tiek VMVT, tiek naujos AAD vadovybės ignoravimu matome daromą didžiulę žalą laukinei gyvūnijai“, – teigia B. Kymantaitė.

Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacija, matydama abejingą požiūrį, nuo šiol pradeda dirbti tik per teismines institucijas, prašydama teismų įpareigoti valstybinių institucijų vadovus įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, taip pat bus prašoma priskaičiuoti daromą žalą laukinei gyvūnijai, leidžiant neteisėtą jų laikymą ir prekybą.

„Visą surinktą informaciją dėl daromų pažeidimų zoologijos soduose teiksime Europos Komisijai. Jei valstybės narės tinkamai neįgyvendina ES teisės aktų, Komisija gali pradėti oficialią pažeidimo procedūrą prieš šalį. Taip pat noriu atkreipti dėmesį – už laukiniams gyvūnams daromą žalą, žiaurų elgesį su jais, atsakomybė gali kristi ne tik gyvūnų laikytojams, tačiau ir pareigūnams, jei dėl jų neveikimo buvo padaryta žala aplinkai bei nebuvo užkardytas žiaurus elgesys“, – priduria B. Kymantaitė.