Klaipėdos LEZ nebefinansuos kvapų stebėsenos programos
(1)Pasak LEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojo Raimondo Bako, jau prieš pradedant projektą buvo deklaruojama, kad jis yra bandomasis. Įmonė siekė parodyti, kad toks projektas gali veikti ir duoti naudos kvapų prevencijai.
„Kvapų fiksavimas yra Savivaldybės funkcija, kuri ir turėtų perimti sistemos administravimą“, - „Vakarų ekspresui“ sakė R. Bakas. Anot jo, tai susiję su finansiniais kaštais, nes reikia įsigyti programinės įrangos licencijas, mokėti už meteorologinių stotelių duomenis ir padengti kitas išlaidas. Sistemos efektyviam darbui reikėtų įdiegti ir specialius daviklius.
R. Bakas neatskleidė, kiek LEZ per metus kainavo sistemos, kuri veikė 100 kvadratinių kilometrų zonoje aplink LEZ teritoriją, administravimas.
Anot jo, sistema padėjo nustatyti, kad Klaipėdos LEZ esančių įmonių veikla gali būti susijusi tik su maždaug trečdaliu gyventojų skundų dėl blogo kvapo pietinėje miesto dalyje.
Skaičiuojama, kad visą Klaipėdos miestą apimanti sistema per metus pareikalautų apie 50 000 eurų išlaidų.
Papildomai kainuotų kvapų fiksavimo davikliai, kurie būtų pastatomi konkrečios įmonės teritorijoje. Vieno tokio daviklio kaina siekia 4 000-5 000 eurų. Šiuo metu tokių daviklių nėra nė vienoje įmonėje.
Sistema dabar tik fiksuoja gyventojų skundus internetiniame puslapyje klaipedoskvapas.lt ir pagal meteorologines sąlygas vėliau nustatomas galimas kvapų šaltinis. Tačiau tokiu būdu gauti duomenys neturi jokios juridinės galios ir negali būti naudojami taikant sankcijas įmonėms.
„Visuomenės sveikatos specialistai šios sistemos pagalba galėtų sureaguoti ir atlikti tyrimus, nes sistema modeliuoja kvapo sklidimą 72 valandas į priekį“, - projekto praktinį pritaikymą aiškina R. Bakas.
Savivaldybė svarsto
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis sako, kad šiuo metu kaip tik vyksta diskusijos dėl kvapų monitoringo mieste.
„Reikia išanalizuoti, visuotinės kvapų monitoringo sistemos mieste nėra, ši ar kita sistema galėtų būti diegiama“, - svarsto G. Neniškis. Anot jo, Savivaldybė ieško taip pat ir finansavimo šaltinių, kalbasi su ministerija dėl lėšų. Taip pat kalbama ir su verslo įmonėmis, kurios galėtų prisidėti prie tokios sistemos diegimo įsigydamos kvapus skleidžiančių medžiagų fiksavimo daviklius.
PINIGAI. Gintaras NENIŠKIS sako, kad Savivaldybė kaip tik šiuo metu ieško sprendimų dėl kvapų fiksavimo sistemos diegimo ir finansavimo. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Situacija gerėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas „Vakarų ekspresui“ sakė, kvapų fiksavimas yra sudėtingas procesas, todėl kuo daugiau juos fiksuojančių sistemų bus įdiegta, tuo geriau. Jis pritartų iniciatyvoms, kad pačios įmonės įsidiegtų daviklius, kurie fiksuotų vienos ar kitos kvapą skleidžiančios medžiagos (sieros vandenilio, amoniako ar pan.) koncentraciją ore.
Tačiau oficialius tyrimus, kuriais remiantis būtų galima taikyti sankcijas įmonėms, visuomenės sveikatos specialistai turi atlikti pačioje įmonėje, prie kvapo šaltinio.
„Klaipėdoje praktiškai žinome visus potencialius kvapų, kuriais skundžiasi gyventojai, šaltinius“, - sako R. Grigaliūnas. Tai pagrindinės įmonės Dumpiuose, Klaipėdos LEZ ir naftos produktų krovos įmonės uoste šiaurinėje miesto dalyje.
„Dar sezono metu būna, kad laukuose už Jūrininkų prospekto ūkininkai patręšia laukus srutomis“, - dar vieną nemalonaus kvapo šaltinį įvardija R. Grigaliūnas.
Reikalavimai griežtės
Kita problema yra, kad šiuo metu gyvenamojoje zonoje leidžiama kvapų koncentracija yra 8 kvapo vienetai - tai yra apie 8 kartus daugiau, nei riba, nuo kurios dauguma žmonių įprastai pradeda jausti kvapą.
„Nuo 2024 metų ši riba bus sumažinta iki 5 kvapo vienetų“, - sako R. Grigaliūnas. Anot jo, dauguma Klaipėdos įmonių, kurios turi problemų dėl skleidžiamų kvapų, jau įsidiegė arba šiuo metu diegia priemones, mažinančias nemalonių kvapų sklaidą, todėl skundų dėl blogo kvapo pastaruoju metu Klaipėdoje pastebimai sumažėjo.
Tai rodo ir klaipedoskvapas.lt tinklapio duomenys. Lapkričio mėnesį tik dvi dienas fiksuoti sisteminiai (3 pranešimai per dieną) pranešimai apie nemalonius kvapus, dar kelis kartus fiksuoti pavieniai pranešimai.
Tikisi tęstinumo
Seimo narė Ligita Girskienė, kuriai priklauso interneto domenas klaipedoskvapas.lt, tikisi, kad Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės pradėta iniciatyva bus tęsiama.
„Pokalbiuose, kurie jau buvo, išgirdau, kad nė viena pusė, išskyrus vieną LEZ įmonę, nėra nusiteikusi prieš. Manau, kad Savivaldybė tam tikrai gali rasti pinigų“, - sako L. Girskienė. Ji pasirengusi neatlygintinai perduoti internetinį puslapį klaipedoskvapas.lt Savivaldybei.
„Problemą matyčiau, kad oro taršos klausimais mieste rūpinasi daug institucijų: Savivaldybė, Uosto direkcija, Visuomenės sveikatos centras, Aplinkos apsaugos agentūra“, - sako L. Girskienė. Ji pasigenda glaudesnio bendradarbiavimo tarp institucijų ir veiksmų koordinavimo. Seimo narės manymu, daugiau iniciatyvos turėtų rodyti Savivaldybė, kuriai turėtų rūpėti miestiečių gyvenamosios aplinkos kokybė.
"Jei Savivaldybė neperims sistemos, aš pati ir toliau susimokėsiu už domeną ir tęsiu klaipedoskvapas.tl.
Kitas pasitarimas dėl kvapų monitoringo Klaipėdoje numatytas gruodžio pradžioje.
Rašyti komentarą