Klaipėdos architektai jaučiasi nusivylę dėl architektūrinių konkursų tvarkos mieste

Klaipėdos taryba ketvirtadienį turėtų svarstyti klausimą, kuriuo bus keičiama architektūrinių konkursų organizavimo tvarka.

Rekomendacijas keisti tvarką politikams buvo pateikusi Vyriausybės atstovė.

Priėmus šį sprendimą, bus patikslinti objektai, kurių architektūrinėms idėjoms įvertinti privaloma skelbti architektūrinius konkursus.

Sprendime numatoma, kad planuojant valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamus didesnius kaip 6000 kvadratinių metrų bendrojo ploto administracinės, kultūros, mokslo, gydymo, sporto ir specialiosios paskirties objektus architektūriniai konkursai būtų privalomi. 

„Manome, kad tai nėra normalu. Vilniuje sprendimas tobulintas ir 2021, ir 2022 metais, taryba sumažino iki 2000 kvadratinių metrų savivaldybės ir valstybės pinigais finansuojamiems objektams, tuo metu privačiai finansuojamiems – 5000 kvadratinių metrų kas centre, o ne centre pakelta iki 10 tūkst. kvadratinių metrų. Vyriausiasis architektas turi teisę įrodinėti, kad būtina ir mažesniems objektams“, – politikams iš tribūnos ketvirtadienį sakė Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas M. Daukšys. 

Anot jo, tai, ką politikai ketvirtadienį ketina tvirtinti yra „labai gerai, tačiau to nepakanka“.

M. Daukšys teigė siūlęs, jog sprendžiant tokius klausimus administracija pasitartų ir su šios srities atstovais, kad būtų rastas geriausias sprendimas, tačiau diskusijų nebuvo.

„6000 kvadratinių metrų – tai truputį mažiau nei Žvejų rūmai, o laisvosios ekonominės zonos teritorijai tai yra niekas“, – sakė M. Daukšys. 

Anot jo, nuo 2018 metų, kai įsigaliojo tvarka, architektūriniai konkursai vyko vangiai.

Ankstesnis sprendimas numatė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atskiru sprendimu architektūriniai ar projektų konkursai gali būti nerengiami planuojant ar projektuojant Klaipėdos miestui ekonominiu, socialiniu ar kultūriniu aspektu svarbius objektus.

„Nuo 2018 metų mes, architektų bendruomenė,  jautėme, kad buvo vengiama ir nenorima to daryti. Supraskite, mes vertiname jus, kaip ir jūs mus, toks valdymas mums atrodo nesąžiningas, kaip išsisukinėjimas“, – tvirtino pirmininkas.

Anot M. Daukšio, architektūriniai konkursai turėtų būti rengiami visiems skverams, aikštėms, tačiau jie ne visuomet skelbiami.

„Jaučiamės nuskriausta architektų bendruomenė. Aš, kaip Architektų sąjungos pirmininkas, jaučiamės nusivylę. Tai, kas vyksta, ką šiame posėdyje priimsite, dėkingi, bet negali būti išimčių“, – kalbėjo M. Daukšys. 

Anot jo, Vilniaus pavyzdys rodo, jog pažangūs miestai, kurie rūpinasi įvaizdžiu, renkasi detalizavimo kelią.

„Architektūrinis (konkursas) nėra pinigų švaistymas, jis duoda idėją, kuri pagrindžia pinigų išleidimą ir investicijas“, – sakė pirmininkas.  

Vienas pavyzdžių, pasak jo, centrinėje miesto dalyje, Pilies gatvėje, Klaipėdoje, šiuo metu griaunamas senas objektas, veikęs kone visą parą sporto reikmėms.

Architekto teigimu, „svetimą gėdą visi turėjome kęsti, kodėl Klaipėda vėluoja atsinaujinti, tai reiškia blogai parinkta architektūrinė idėja neša nuostolius“. 

Tarybos narė Nina Puteikienė siūlė politikams atsižvelgti į architektų bendruomenės argumentus ir išbraukti klausimą iš darbotvarkės, tačiau politikai nusprendė sprendimą priimti šiame posėdyje.