Klaipėdos apsileidėlius globoja centrinė valdžia

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos prašoma patvirtinti apleistų ar neprižiūrimų nekilnojamojo turto objektų sąrašą. Jis bus pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai, kad ši galėtų administruoti nekilnojamojo turto mokestį už šiuos metus.

Minėtų objektų savininkų sumokėti pinigai pateks į uostamiesčio biudžetą.

Tačiau tai bus tik lašas jūroje, nes sąraše yra tik du objektai. Keturi pastatai (stalių dirbtuvės, lentpjūvė, gamybos cechas ir šaltkalvių dirbtuvės) Artojo gatvės pradžioje ir P. Lideikio gatvės pradžioje stovintis paviljonas-kioskas.

2020 metais sudarytame Klaipėdos apleistų ar netvarkomų pastatų sąraše puikavosi trys adresai. 2019-aisiais - septyni, 2018-aisiais - trylika.

Pernai tokio sąrašo uostamiesčio Savivaldybė nesudarė. Verslininkams galimybė išvengti viešos gėdos atsirado pakeitus Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą.

Jame sakoma, kad apleistu nekilnojamuoju turtu pripažįstamas ir į minėtą sąrašą įtraukiamas žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai grėsmę keliantis nekilnojamasis turtas, kurį tokiu pripažįsta Vyriausybė.

Estetinė pastato išvaizda, kad ir kaip jis baisiai atrodytų, jokios įtakos sprendimui dėl pripažinimo jį apleistu neturi.

Savivaldybės, kurių anksčiau patvirtinti apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašai prieštaravo minėtam įstatymui, tokios teisės nebeteko ir liko tarsi nuošalyje.

"Šalies valdžia nesistengia paruošti visiems bendrus kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų galima vertinti pastatų būklę ir pagal tai spręsti, įrašyti ar neįrašyti juos į Savivaldybės tvirtinamą sąrašą.

Per ketverius metus, kol galioja šis įstatymas, kreipėmės į visas įmanomas institucijas ir bandėme visaip valdžią judinti. Tačiau atsimušėme lyg žirniai į sieną.

Toks mūsų centrinės valdžios požiūris. Vietinei valdžiai skauda, o jai - nė kiek. Nesvarbu, kad turime tokių apsileidėlių ir negalime jų kokiu nors būdu paveikti, kad jie pagaliau pradėtų tvarkytis„, - “Vakarų ekspresui" sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.

Teigiama, kad tokį sąrašą kiekvienų metų rudenį uostamiesčio Savivaldybė sudarydavo ne tik dėl jame atsidūrusiems objektams taikomo maksimalaus nekilnojamojo turto mokesčio tarifo. Jų savininkams tai kainuodavo ne 0,5 ar 0,8 proc., o 3 proc. tarifą.

Viešai paskelbta gėdos lenta priversdavo verslininkus ne tik plačiau atverti pinigines, bet ir paprasčiausiai raudonuoti prieš visus klaipėdiečius. Pastarieji sužinodavo, kas yra jų miesto vaizdą darkančių objektų savininkai.

Pastatų savininkai greitai sureagavo į Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimus. Pasipylė skundai dėl savivaldybių sprendimų jų turtą įtraukti į apleistų statinių sąrašus. Kreiptasi ir į teismus. Dėl to teko nemažai pastatų iš sąrašų išbraukti.

Pasak G. Pociaus, galimybė po metų pertraukos vėl sudaryti tokį sąrašą, kad ir labai minimalų, atsirado šių metų spalį Tarybai patvirtinus naują apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašo redakciją.

„Pernai negalėjome vadovautis savo senuoju aprašu, nes jis prieštaravo įstatymui. Jį pakeitus, skubame bent kokį nors, kad ir labai kuklų, tą sąrašą teikti Tarybai tvirtinti“, - tikino G. Pocius.