Klaipėdoje daugėja gyventojų, bet jie - senėja

Statistikos departamento duomenimis, Klaipėdos miesto gyventojų skaičius didėja. 2023 m. sausio 1 d. uostamiestyje gyveno 158 420 gyventojų. Pernai jų buvo 152 237, užpernai - 152 008.

Deja, kiti skaičiai nėra tokie džiuginantys. Vienas tokių - visuomenės senėjimas: Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kasmet vis didesnę dalį sudaro pagyvenę, tai yra 60 metų ir vyresni, žmonės.

Statistikos departamento duomenimis, Klaipėdos mieste 2023 m. pradžioje senyvo amžiaus žmonių buvo 32 111, tai sudaro 20,3 procento visų Savivaldybės gyventojų.

Suprantama, senyvo amžiaus asmenims dažniausiai reikalinga pagalba į namus ir socialinė globa.

Taip pat didelę reikšmę Klaipėdos miesto savivaldybės socialiniam sektoriui turi gyventojų užimtumas ir nedarbas. Klaipėdos užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų pradžioje Klaipėdos mieste buvo įregistruoti 7 463 bedarbiai. Jų santykis su darbingo amžiaus gyventojais buvo 8,2 proc.

Klaipėdos mieste pagrindinė socialinių paslaugų organizatorė yra Savivaldybė, o socialines paslaugas teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos.

Savivaldybės administracijos darbuotojų duomenimis, rinkos ekonomikos sąlygos išryškino žmonių grupes, kurioms socialinės paslaugos tapo itin svarbios. Tai šeimos, patiriančios socialinę riziką, vaikai, turintys negalią, arba likę be tėvų globos, suaugę neįgalieji, senyvo amžiaus asmenys, patiriantys socialinę riziką suaugusieji ir visų išvardintųjų šeimos.

Nors Savivaldybės skiriama lėšų dalis socialinėms paslaugoms organizuoti kasmet didėja, tačiau taip pat didėja ir socialinių paslaugų poreikis, didėja gaunamų prašymų dėl socialinių paslaugų skyrimo skaičius.

Socialinėms paslaugoms iš įvairių finansavimo šaltinių šiemet Klaipėdoje planuojama skirti 20 702,9 tūkst. Eur. (iš jų Savivaldybės biudžeto lėšos - 12 674,4 tūkst. Eur). Pernai bendra suma buvo šiek tiek mažesnė - 20 545,2 tūkst. Eur., užpernai dar mažiau - 15 607,8 tūkst. Eur.

Išanalizavę bendrą situaciją, valdininkai teigia, kad socialinėms paslaugoms skiriamų lėšų dalis kiekvienais metais turėtų dar didėti. Akcentuojama, kad, atsižvelgiant į visuomenėje vykstančius procesus, reikalinga socialinių paslaugų plėtra ir įvairovė. Taip pat būtina plėsti socialinių paslaugų infrastruktūrą.