Klaipėda paminėjo 770-ąjį gimtadienį

Išskirtinio gimtadienio proga šiais metais po rekonstrukcijos vėl atvertame Danės skvere Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas visų miestiečių vardu pasodino ąžuolą.

"Tegu šis simbolinis ąžuolas liudija tikėjimą miesto galybe, miesto energija, miesto stiprybe.

Būkime stiprūs kaip ąžuolas, suvokdami, kad ąžuolą reikia laistyti, prižiūrėti, mylėti.

Taip, kaip ir gimtąjį miestą: mylėt, kurt, puoselėt. Tegu jis tampa galingu ąžuolu, kurio šakų pavėsyje ilsėdamiesi miestiečiai prisimintų Klaipėdos 770 metų sukaktį ir didžiuotųsi savo miestu, nes niekas labiau nemylės, nepuoselės miesto negu mes", - sakė V. Grubliauskas.

„Miestas, kuris sodina medžius, tiki savo ateitimi. Linkiu klaipėdiečiams kaip medžiams giliai įleisti šaknis į savo miestą prie vandens“, - sakė sodinuką palaiminęs ir malda už Klaipėdą palydėjęs vyskupas Algirdas Jurevičius.

Šventinę miesto gimtadienio dalį pradėjo tradicinis teatralizuotas plaukimas su dainomis ir muzika nuo miesto rotušės iki piliavietės. Piliavietėje turėjo būti iškilmingai pakelta miesto vėliava, tačiau dėl techninių kliūųčių to padaryti nepavyko.

Pilies muziejuje miesto gimtadienio proga atidaryta paroda „Neįteikta dovana karalienei Luizei“.

Istoriniai šaltiniai liudija, jog Napoleono karų metu Prūsijos karalienė Luizė su šeima vienerius metus nuo 1807 m. sausio iki 1808 m. sausio gyveno Klaipėdoje. Karalienė čia buvo mylima ir garbinama, o ištikimi Klaipėdos pirkliai nutarė padovanoti jai išskirtinę puošmeną - ispanų meistrų Berlyne pagamintą aukso siūlais siuvinėtą suknelę.

Dėl ankstyvos karalienės mirties jos nespėta įteikti, tačiau žymios Ankerių giminės namuose Rusnėje ilgus metus buvo saugomas suknelės fragmentas.

Giminės palikuonis Tilmanas Kroekeris 2021 m. rugpjūtį šią unikalią relikviją padovanojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejui.

Prabangus XIX a. pr. audinys buvo restauruotas ir dabar pirmą kartą eksponuojamas lankytojams.

Išskirtinė Klaipėdos miesto tradicija - minint miesto gimtadienį apdovanoti jam kilniais ir prasmingais darbais nusipelniusius žmones, įteikiant jiems Klaipėdos kultūros magistro žiedus.

Šiais metais visiems atviroje ceremonijoje Klaipėdos piliavietėje šis apdovanojimas įteiktas režisierei, kultūros ir lietuvybės puoselėtojai, docentei Virginijai Kochanskytei, džiazo pianistui, kompozitoriui Sauliui Šiaučiuliui ir aktoriui, režisieriui, tarpdisciplininio meno atstovui, fotografui, performansų kūrėjui, aranžuotojui, aktyviam kultūrininkui Benui Šarkai.

Šventinių iškilmių metu taip pat įteiktas Klaipėdos garbės piliečio vardo apdovanojimas šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vadovui pranciškonui Benediktui Sigitui Jurčiui ir praėjusių metų pabaigoje garbės piliečiu paskelbtam žymiam krepšininkui Modestui Paulauskui.

Po apdovanojimų iškilmių klaipėdiečius ir miesto svečius į žaismingą teatralizuotą edukaciją „Mano palinkėjimas Klaipėdai“ Karlskronos aikštėje pakvietė Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Šventinių palinkėjimų ir miesto istorijos edukaciją užbaigė teatralizuota eisena į piliavietę.

Šventinį vakarą vainikavo įspūdinga Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dovana - Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ pasaulinė premjera.

Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho iš Liucelburgo ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statyti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias.

Anuomet manyta, kad marios - tai Mėmeliu vokiškai vadinto Nemuno žiotys, tad pilis ir šalia jo besikuriantis miestas buvo pavadinti Mėmelburgu.