Keičiama garbės piliečio rinkimų tvarka

Tarybos sprendimo projekte siūloma atsisakyti nuostatos, kad klausimą dėl garbės piliečio vardo suteikimo į Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę Savivaldybės meras įtraukia tik pritarus visoms Savivaldybės tarybos frakcijoms.

Teigiama, kad ši nuostata yra perteklinė ir pakaktų, kad Savivaldybės administracijos Kultūros skyrius įvertintų siūlomą iniciatyvą ir pateiktą dokumentaciją, suderintų ją su Savivaldybės meru ir parengtų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą.

Sprendimą dėl garbės piliečio vardo suteikimo balsų dauguma priimtų Klaipėdos miesto savivaldybės taryba.

Taip pat nuostatuose detalizuojama Klaipėdos miesto garbės piliečių sveikinimo gimtadienių, veiklos jubiliejų ar kitomis reikšmingomis progomis tvarka, tikslinama garbės piliečių atminimo pagerbimo tvarka, įtraukiami atvejai dėl garbės piliečio kremavimo ir kolumbariumo antkapinės plokštės įrengimo išlaidų kompensavimo.

Papildomų lėšų poreikis šiems nuostatams įgyvendinti nenumatomas.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjos Eglės Deltuvaitės, kiekvienais metais Klaipėdos miesto savivaldybės Strateginio veiklos plano Kultūros plėtros programoje yra planuojamos lėšos garbės piliečio ženklo pagaminimo išlaidoms (apie 3000 Eur) ir garbės piliečių atminimo pagerbimui, tačiau ne kiekvienais metais mieste išrenkamas garbės pilietis.

"Ši iniciatyva yra palikta visuomenei ir įgyvendinama pagal poreikį, nėra tikslo ar įsipareigojimo kažką apdovanoti kiekvienais metais. Didžiausias tarpas be garbės piliečio apdovanojimo buvo nuo 1991-ųjų iki 1998-ųjų.

Iš viso Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas iki šiol yra suteiktas 21 asmeniui, tik aštuoni iš jų yra gyvi. Paskutinį kartą Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas buvo suteiktas pranciškonų vienuoliui, Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios dvasininkui Benediktui Sigitui Jurčiui praėjusiais metais, minint Klaipėdos 770-ąjį gimtadienį", - sakė E. Deltuvaitė.