Karščio rekordai liudija apie sparčią klimato kaitą

Šeštadienį pranešta, kad šiltesnės rugpjūčio 27-osios Lietuvoje dar nėra buvę per visą šalies stebėjimų laikotarpį, o Ventės rage užfiksuota 32,4 laipsnio temperatūra. Sekmadienį - net 34,4 laipsnio temperatūra.

30 laipsnių viršijusi temperatūra savaitgalį užfiksuota ir Kretingoje (32,4), Klaipėdoje (31,6), Šilutėje (31,3).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika „Vakarų ekspresui“ komentavo, kad pajūryje rekordų išties daug.

"Klaipėdoje per šį mėnesį buvo pagerinti bent 8 dienų rekordai, o tai yra stebėtinai daug.

Visgi šis rugpjūtis, jau dabar skaičiuojame, bus vienas šilčiausių per visą meteorologinių stebėjimų laikotarpį Lietuvoje", - komentavo G. Valaika.

Pasak jo, naujausias rekordas, registruotas Klaipėdoje, buvo praėjusį šeštadienį, rugpjūčio 27 d., kai oras įkaito iki 31,6 °C.

Iki tol buvęs rekordas buvo 30,1 °C (2011 ir 2019 m.).

Įspūdingi skaičiai buvo fiksuoti Ventės rage, kuris yra unikali vieta. Pasak specialisto, tai yra pusiasalio ir kone salos klimatinės sąlygos.

"Aplinkui - beveik iš visų pusių Kuršių marių vanduo, kuris šiomis dienomis buvo įkaitęs net iki 23-24 laipsnių.

Todėl šioje vietovėje dažnai buvo fiksuojamos tropinės naktys, o nurimus vėjui dienos metu aplinkinis oras gali labai stipriai įkaisti.

Tai tikrai unikali šalies vietovė, kurioje įprastai šiaip jau pučia patys stipriausi vėjai", - akcentavo G. Valaika.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas atkreipė dėmesį, kad net 22 rekordai iš 31 (rugpjūčio mėnesį) buvo fiksuoti šiame amžiuje, o rugpjūčio 23 d. krito net 58 metų senumo rekordas.

"Tokie faktai, kaip ir dažnas rekordų pagerinimas, liudija apie sparčią klimato kaitą, o ši vyksta visame pasaulyje.

Esant normalioms klimatinėms sąlygomis toks didelis rekordų pagerinimo dažnis ir tokia jų koncentracija, konkrečiai XXI a., būtų beveik neįmanomi.

Visgi turim, ką turim. Teks susitaikyti, kad visa tai tęsis ir toliau. Teks susitaikyti ir su tuo, kad orai gali pasikeisti labai drastiškai: nuo labai karštų prie labai vėsių ir atvirkščiai", - teigė G. Valaika.

Karščio bangų tik daugės?

Pasak specialisto, dažną rekordų pagerinimą lemia karščio bangos, kurios dėl klimato kaitos mūsų regione tampa dažnesnės.

"Nuo 2010 metų tik 2017 metais neturėjome nė vienos karščio bangos. Kiekvienais metais dabar pasitaiko bent viena, o šiemet tokių buvo net 3.

Šį mėnesį karščius lėmė anomali atmosferos cirkuliacija, kuomet oro srautai judėjo į Lietuvą toli nuo Kaspijos jūros ir net Vidurinės Azijos šalių.

Buvo dienų, kai sulaukėme ne tik rekordų, bet ir padidėjusio užterštumo, šalį buvo pasiekusios dulkės ir gaisrų dūmai", - vardijo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas.

G. Valaikos teigimu, tendencijos tokios, kad šiltėja visi metų laikai.

"Kiekvieno metų mėnesio vidutinė oro temperatūra šiais laikais yra aukštesnė už praeityje buvusias sąlygas.

Ar pajūris, ar žemynas - didelių skirtumų nėra, nes klimato kaitos reiškinys yra globalus ir veikia visą pasaulį.

Tą rodo duomenys tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse, tiek visur kitur.

Per pastaruosius keliolika metų daugėja atvejų, kai vasaros metu laikosi ypač karšti orai.

Anksčiau dienų, kai oras sušiltų daugiau kaip 30 laipsnių, būdavo daug mažiau. Karščiai nebuvo toks dažnas reiškinys, kaip yra dabar", - komentavo specialistas.

Dažniau pasitaiko ir kitokių nekasdienių reiškinių, pvz., tropinių naktų, kai oras neatvėsta žemiau 20 laipsnių, stichinio lietaus, kai per trumpą laikotarpį iškrenta pusė mėnesio normos ir kt.

Ko tikėtis rugsėjį?

G. Valaikos teigimu, kol kas skaičiuojama, kad rugsėjo pradžia bus vėsi.

Tačiau pats rugsėjo mėnuo turėtų būti šiltesnis ir truputį sausesnis už daugiametę normą.

„Po orų atšalimo, kuris bus rugsėjo pradžioje, vėliau orai turėtų vėl atšilti, bet karščių jau tikrai nebus“, - apie prognozes kalbėjo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas.

Jo teigimu, dar turėtume sulaukti šiltų dienų ir lietuviškai vasarai būdingos šilumos, kai dieną oras sušyla iki 21-24 laipsnių.

Apie bobų vasarą kaip reiškinį, pasak G. Valaikos, kalbėti kiek ankstoka, nes ji būna tik mėnesio pabaigoje arba spalio pradžioje, kai kartais susidaro tam tikros atmosferos cirkuliacijos sąlygos ir Lietuvą užplūsta labai šilti ir sausi orai.

 Įdomūs faktai

Kaitros bent kartą per metus iš esmės tapo įprastu vasaros reiškiniu tik nuo 2010 metų (tik 2017 m. nebuvo fiksuota kaitra).

1962, 1965, 1978 ir 1980 metais nebuvo nė vienos dienos, kad oras kažkurioje Lietuvos meteorologijos stotyje įkaistų iki 30 laipsnių.

1961-1990 m. laikotarpiu vidutiniškai kaitra pasitaikydavo tik vieną kartą kas 4 metus, o 1991-2020 m. - net 1,3 karto per metus (arba 4 kaitros per 3 metus). Paprastai sakant, kaitros Lietuvoje tapo net 5-6 kartus dažnesnės nei anksčiau.

1961-1990 m. laikotarpiu karščio dienų vidutiniškai būdavo vos 4,4 d. per metus, o 1991-2020 m. šis skaičius išaugo ~2,5 karto - iki 10,7 d.

Klaipėdoje anksčiau buvo 12 vasariškų (kai temperatūra pasiekia 25 ir daugiau laipsnių) dienų, o skaičiuojant pagal naujausią klimato normą - 21 d.

Per praėjusius 10 metų - vidutiniškai net 26 dienos. Klaipėdoje labai karštų dienų fiksuojama mažiausiai. Daug metų oro temperatūra ten net nepasiekdavo 30 laipsnių.

1961-1990 m. laikotarpiu uostamiestyje buvo vos 0,5 karštos dienos (arba vidutiniškai 1 diena per 2 metus), o skaičiuojant pagal naujausią klimato normą (1991-2020 m.) - išaugo iki 3,2 d. (t. y. net 6 kartus daugiau).

Per praėjusius 10 metų - vidutiniškai net 5,7 (~6) dienos buvo labai karštos.