Kaip sovietai planavo sutriuškinti NATO

Galimas karinių veiksmų scenarijus buvo išvystytas 1979 m. Anot jo, greitas puolimas vyktų kartu su branduoline ataka. Šiuos planus 2005 m. atskleidė Lenkija, kuri buvo Varšuvos pakto nare.

Planas vadinosi „Septynios dienos iki Reino upės“ ir buvo sukurtas nepaisant, kad JAV prezidentas Jimmy Carteris ir SSRS vadovas Leonidas Brežnevas kalbėjo apie santykių gerinimą.

Pagal jį branduolinis ginklas būtų panaudotas prieš Vakarų Vokietijos miestus: Boną, Frankfurtą, Kelną, Štutgartą, Miuncheną ir Hamburgą. Mirtinos atakos neišvengtų ir Briuselis, kur buvo ir yra NATO būstinė bei miestai Danijoje, Nyderlanduose ir Šiaurės Italijoje.

Planuota, kad NATO branduoliniu ginklu atakuotų Varšuvą ir Prahą.

Sovietų tikslas buvo pasiekti Reino upę, kaip galima greičiau, kad užkirstų kelią NATO kontrpuolimui. Tada sektų puolimas per Prancūziją link Ispanijos. Pastarosios pasienį irgi tikėtasi pasiekti per septynias dienas.

Vis dėlto Varšuvos pakto narės nebuvo vieningos. Tuometinės Čekoslovakijos kariškiai manė, kad planai yra per daug optimistiški.

Planuota išvengti abipusio branduolinio susinaikinimo ir tik pasiekti, kad taikos derybose sovietai užimtų geresnes pozicijas.

Į planus neįtraukta galimybė, kad Prancūzija panaudos taktinį branduolinį ginklą, taip pat kiti svarbūs faktoriai.

NATO rėmėsi keturiais postulatais: išlaikyti pranašumą ore, užtikrinti susisiekimo ir komunikacijų linijas su Šiaurės Amerika, išlaikyti Vakarų Vokietijos teritorinį integralumą ir išvengti branduolinio ginklo panaudojimo.