Kaip išgyvenome prognozuotą brangų šildymo sezoną?

Aistė GARJONĖ, verslininkė

Maitinimo įstaigoms šildymo sezonas daro didelę įtaką, nes žmonės per jį rečiau eina į kavines, mažiau leidžia pinigų, kadangi jų jiems daugiau reikia namų ūkiui. Apgyvendinimo verslui šildymas įtakos nedaro, klientų vis tiek yra. Kaip ir kiekvieną sezoną, vasarą taupome žiemai, nes per šildymo sezoną visos santaupos išnyksta.

Namuose turime krosnį su termostatais, kurie reaguoja į aplinką: jeigu šilta, be reikalo temperatūros nekelia. Kadangi namie yra mažų vaikų, šilumos atžvilgiu per daug nepataupysi.

Šiemet keitėme visą šildymo sistemą, tai jau dabar matome, kad sutaupėme nemažai, palyginti su anksčiau turėtais paprastais radiatoriais su dujine krosnimi.

Mums šis šildymo sezonas nebuvo toks baisus, kaip pranašauta. Pati pradžia buvo šokiruojanti, turint omenyje elektros, dujų kainas, bet paskui viską vis tiek įveikėme. Ir nebuvo taip baisiai, kaip manėme.

Mindaugas PETRAUSKAS, Norvegijos garbės konsulas Klaipėdoje

Visiškai suprantu, kodėl kilo dujų kainos, nes stebiu pasaulinę jų rinką, dirbu su jomis susijusiame versle, domiuosi tuo kiekvieną dieną.

Tai susiję su geopolitiniais procesais, bet ir mes turime prisidėti siekiant geresnės ateities, kad galėtume pasirinkti vieną iš daugiau šaltinių ir nepriklausyti nuo vieno didelio pasaulinės rinkos žaidėjo neprognozuojamų veiksmų.

Namuose buvau atsinaujinęs šildymo dujomis įrangą, ji žymiai efektyviau dirbo šią žiemą, tai šiek tiek kompensavo šildymo išlaidas. Taip sutapo ir ši investicija pasitvirtino. Bet už šildymą šiemet teko sumokėti vos ne dvigubai daugiau.

Manau, varganiau gyvenantiems žmonėms turėjo pagelbėti valstybės kompensacijos. Bent jau žmonės galėjo žinoti, kokia bus maksimali kaina, ir planuoti, kaip išgyventi šią žiemą.

Vasarą galbūt bus kiek lengviau be šildymo, bet reikia planuotis ir pasiruošti išgyventi kitą žiemą. Reikėtų galvoti apie kurą, galbūt investuoti į įrangą, tiesiog atsidėti kažkiek pinigų, kad nebūtų tokio šoko, kaip per tuos šešis mėnesius, kai išaugo šildymo kaina.

Ši žiema buvo gana švelni visoje Europoje. Kita gali būti žymiai šaltesnė. Tada kitos šalys pirks gerokai daugiau dujų, kaina vėl gali kilti.

Marija KALENDĖ, Melnragės gyventoja

Dar ir dabar tebetaupome ir galvojame, ką pirkti, ko ne. Labiau baimino ne tiek šildymo sezonas, kiek tam tikri valdžios žingsniai.

Mes stengėmės rasti alternatyvą tarp vieno ir kito šildymo būdo. Esame iš tų žmonių, kuriems namuose nereikia 25 laipsnių šilumos, gerai jaučiamės ir esant 18. Palyginti su kitais žmonėmis, mažiau sunaudojome šilumos, bet vis tiek pajutome pabrangimą. Tenka galvoti, kaip suktis, kaip uždirbti pinigų, kad galėtume toliau išsilaikyti. Vieno darbo jau dažnai neužtenka.

Kol dar nebuvo kilęs bumas, spėjome pasiprašyti, kad mums įrengtų nuotolinę saulės elektrinę. Bet labai ilgai laukėme, kol „Ignitis“ prijungs, tai atsiliepė mums finansiškai ir moraliai žlugdė tie visi biurokratiniai dalykai. Pagaliau prijungė, tai dabar investuojame į perėjimą prie elektrinio šildymo.

Pas mus Melnragėje gerai, kad žmonės turi alternatyvą šildytis kietuoju kuru. Yra kas tai daro anglimis, kol dar nėra draudžiama, bet daugelis degina malkas. Nors jos irgi pabrango, vis tiek taip brangiai kaip mieste, prisijungus prie centrinės šildymo sistemos, nekainavo.

Prašėme kompensacijų už elektrinės įrengimą, bet iki šiol negavome, nes užrašė neteisingą adresą. Norint gauti kompensaciją už ukrainiečių apgyvendinimą, reikėjo sudėvėti mūsų Savivaldybės sukurtas geležines kurpaites, bet kompensacijų negavome iki šiol. Manau, tiems, kuriems priklausė kompensacijos už šildymą, irgi turėjo vargti. Viskas deklaruojama vienaip, o iš tikrųjų vyksta kitaip.

Vitalij GUSIATIN, samdomas bendrovės „Stemma Management“ komercijos vadovas

Šildymo sezono nebijojome. Save pozicionuojame taip: jeigu mes negalėsime užsimokėti už šildymą, tai didžioji Lietuvos gyventojų dalis taip pat negalės. Valstybė visiškai nebuvo pasiruošusi tokiam dalykui. Vidutiniškai gyvenantiems klaipėdiečiams, kurie nepatenka į tų, kurie gali gauti kompensacijas, sąrašą, lengva nebuvo. Mūsų vidurinioji klasė nėra pasirengusi tokiems iššūkiams, tokioms kainoms.

Gyvenu nuosavame name. Šildymo šaltinis pas mus - dujinis katilas. Iš pradžių mokėjome apie 70 centų, paskui - 1,91 euro už kubinį metrą, iš kurių valstybė kompensavo 92 centus, tai mums liko 99 centai. Namams, kurie pastatyti pagal senas technologijas, tai pernelyg brangu. Nepabijosiu pasakyti, kad 80 proc. būstų yra visiškai nepritaikyti tokioms kainoms ir tokiam šildymo būdui.

Kantriai išgyvenome tą šildymo sezoną, kišenė patuštėjo, ir tiek. Nieko ypatingo nedarėme, nes nelabai ką ir gali padaryti. Nebent atsisakyti šildymo arba jį sumažinti iki diskomforto lygio. Mes to nedarėme. Labai abejoju, ar būtų išgelbėję kokie nors taupymo žaidimai. Fizinis ir psichologinis komfortas mums pasirodė brangesnis už sutaupytą kapeiką.

Indrė RAZBADAUSKAITĖ-VENSKĖ, įmonės „Nepaleisk svajonės“ įkūrėja

Norėjosi būti gudresniems, bet, kaip ir daugelis žmonių, neradome būdų, kaip sutaupyti. Šio sezono metu teko daugiau išleisti pinigų tiek verslo, tiek šeimos namų ūkio sąnaudoms. Nesusižiūrėjome, todėl turėjome gana daug sumokėti už šildymą. Jis pabrango 20-30 proc., jeigu ne daugiau. Kai atjungs šildymą, manau, lengviau atsikvėpsime, vasarą galėsime pradėti planuoti išlaidas kitam sezonui.

Tai, be abejo, pakoregavo, kitas mūsų šeimos, pvz., laisvalaikio, išlaidas. Versle dėl padidėjusių sąnaudų stengiausi kosminiu greičiu nedidinti paslaugų kainos, bet jos vis tiek kilo. Maniau, jos bus didesnės, bet yra realios.

Iš pradžių, kai pamatėme, kokios sąskaitos ateina - kokios kosminės sumos, visi pradėjome jaudintis. Bet supranti, priimi realybę ir būni pasiruošęs blogiausiam scenarijui. O jis buvo iš blogiausių tas geresnis variantas. Maniau, bus prasčiau.

Marius PETROŠIUS, laivo „Forelle“ atstovas

Savo būste mes patys reguliuojame šildymą. Pernai laikydavome namuose 23 laipsnių šilumos temperatūrą. Kai pabrango dujos, pabandėme pažiūrėti, kaip jaučiamės esant 22 laipsniams. Jokio diskomforto nepajautėme, o sąskaitos išliko tokios pačios, kaip ir prieš metus, prieš pabrangimą. Šildymas šeimos biudžeto labai baisiai nepalietė.

Darbe pabrangimas pasijuto labiau, nes mūsų laivas „Forelle“ yra šildomas elektra. Vienu metu jį šildėme kitais alternatyviais būdais. Jame yra dyzelinis šildymo katilas. Jį naudoti buvo daug pigiau nei elektrą, kurios kaina buvo didžiulė.

Kompensacijos už šildymą vargingai gyvenantiems žmonėms vėlavo. Manau, sprendimai šioje srityje turėtų būti priimami sparčiau. Skurstantieji negali apmokėti didžiulių sąskaitų, nes tokių šeimų biudžetas yra labai smarkiai apribotas. Valdžia turėtų pasistengti amortizuoti tokius šuolius.