Kaip Alfonsas Žalys tapo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru

Lemtingą 1990 m. kovo 11-osios vakarą už nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą balsavo tuomet į Aukščiausiąją Tarybą išrinkti žmonių atstovai.

Pasak vieno iš Nepriklausomybės Akto signatarų, Seimo nario Eugenijaus Gentvilo, iš viso Aukščiausiojoje Taryboje buvo 131 deputatas, 7 susilaikė, o 124 balsavo už.

Tarp jų buvo aštuoni klaipėdiečiai: buvęs Vykdomojo komiteto pirmininkas Alfonsas Žalys, jūrų kapitonas Juozas Karvelis (1934-2018), mokytoja Romualda Hofertienė (1941-2017), Dailininkų sąjungos atstovas Petras Giniotas, teisininkas, advokatas Narcizas Rasimavičius, istorikas Vytautas Petras Plečkaitis, Stasys Malkevičius, kuris buvo Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakulteto docentas, ir Eugenijus Gentvilas, tuomet Mokslų akademijos darbuotojas.

E. Gentvilas „Vakarų ekspresui“ papasakojo įdomią istoriją, kaip Aukščiausiosios Tarybos parlamentaru ir Nepriklausomybės Akto signatarau tapo A. Žalys.

"Sąjūdis labai demokratiškai kėlė kandidatūras. Buvo visuotinis Sąjūdžio susirinkimas, kuriame dalyvavo gal 420 kandidatų, tarp jų ir keliolika kandidatų aštuoniose Klaipėdos miesto apygardose.

Daugiausia balų gavo ir pirmuoju numeriu į rinkimus ėjo J. Karvelis, aš buvau antras, kitų neatsimenu. Į tą aštuntuką balsavimo būdu buvo nominuotas ir Artašesas Gazarianas. Pasidalinome visi, kokiose apygardose kandidatuosime, o tada į Sąjūdžio susirinkimą atėjo Alfonsas Žalys ir pasakė, kad taip pat nori kandidatuoti į Aukščiausiąją Tarybą, tačiau nenori eiti su Komunistų partija, kurios narys jis buvo.

A. Žalys pasiprašė kandidatuoti Sąjūdžio sąraše. Įvertinę jo nuopelnus miestui ir Sąjūdžiui, leidome jam kandidatuoti. A. Žalys pasirinko tą apygardą, kurioje Sąjūdis jau buvo iškėlęs A. Gazarianą. Taip išėjo negražus dalykas, kad Sąjūdis savo rankomis iškėlė du žmones į tą pačią apygardą.

Laimėjo A. Žalys, o A. Gazarianas liko užmarštyje. Turiu pripažinti, kad taip atsitiko dėl mūsų nepatyrimo", - pasakojo E. Gentvilas.